Pasaulyje vis didesnę reikšmę įgyja tarptautinę prekybą prekėmis ir finansinėmis paslaugomis. Siekdamos palengvinti tokią prekybą, daugelis bankinių institucijų tapo tarptautinėmis. Bankai plečiasi tarptautiniu lygmeniu steigdami dukterinius bankus, skyrius arba įsigydami užsienio bankus. Dauguma išsivysčiusių ir besivystančių valstybių taiko vis mažiau apribojimų užsienio bankų veiklai. Bankų sektoriaus liberalizavimas remiasi prielaida, kad užsienio bankų atėjimo į vidaus rinką nauda yra didesnė nei nuostoliai, kuriuos gali patirti vietiniai bankai. Užsienio bankų atėjimo į šalies vidaus rinką teikiama nauda ekonomikai dažniausiai yra susijusi su geresniu kapitalo išteklių paskirstymu ir padidėjusiu ūkio efektyvumu. Užsienio bankai, didindami konkurenciją ir diegdami naujas technologijas bei žinias, vidaus finansų rinkoje pagerina finansinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, skatina bankų priežiūros ir teisės tobulinimą, skatina šalies integraciją į tarptautines kapitalo rinkas. Tačiau jų atėjimas į rinką sumažina vietinių bankų pelną. Išsivysčiusiose valstybėse veikiantys užsienio bankai paprastai taiko mažesnes palūkanų maržas, patiria mažesnes valdymo išlaidas ir gauna mažesnį pelną, palyginti su vietiniais bankais. Besivystančiose valstybėse dažnai yra atvirkščiai.
Terminas „bankas“ yra kilęs iš italų kalbos žodžio „bancio“ – tai stalas už, kurio viduramžiais sėdėdavo pinigų keitejai. Bankų istorija siekia tolimą praeitį. Kai kurios bankinės operacijos buvo žinomos senovės civilizacijose (2000 m. Pr. Kr.), Graikijoje (IV a. Pr. Kr.), Senovės Romoje. Pirmosios jas teikė bažnyčios – tais laikais tai buvo saugiausia vieta brangenybėms saugoti. Žmonės pradėjo tuo metu cirkuliavusius metalinius pinigus (auksines, sidabrines monetas) laikyti pas auksakalius, kurie užpriimtus saugoti pinigus išrašydavo kvitus. Taigi jau auksakaliai teikė paslaugas, panašias į tas, kurias dabar teikia bankai. Gautieji aukso kvitai buvo naudojami prekių mainuose. Laikui bėgant auksakaliai pastebėjo, kad savo poreikiams tenkinti žmonės atsiima tik dalį padėtų saugoti pinigų, auksakaliai atrado pinigų „kūrimo“ mechanizmą, kuriuo grindžiama šiuolaikinė bankų o kiti lieka auksakalio saugykloje. Todėl šie pradėjo skolinti jiems patikėtus saugoti pinigus kitiems žmonėms už tam tikrą mokestį – palūkanas. Aukso kvitų naudojimas buvo patogi (lengviau nešioti...
Šį darbą sudaro 5525 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!