Baltijos jūros vandens lygio svyravimai holocene

Vandens lygis, jo paros, sezoninė kaita, daugiametis režimas nuo seniausių laikų domino ne tik su jūros verslais susijusius žmones. Informacija apie vandens lygio kaitą būtina rekonstruojant uostus, statant gyvenvietes, miestus prie vandens objektų, ji reikalinga laivų navigacijai, saugumui užtikrinti. Vandens lygio parametrai yra vieni iš pagrindinių elementų, naudojamų hidrodinaminiams, ekologiniams modeliams kurti, taikyti bei prognozėms sudaryti. Jūrų gylių žemėlapiai ir planai būtini laivavedžiams, kur gyliai nedideli, uostų prieigose. Tačiau vandens lygis nuolat kinta (Dailidienė ir kt., 2004).
Baltijos jūra susidarė ir formavosi atsitraukus paskutiniam ledynui – vėlyvajame ledynmetyje ir holocene. Tad geologine prasme ši jūra yra jauna. Baltijos geologinė istorija nėra ilga, tačiau įdomi ir permaininga. Nuo pat atsiradimo dabartinės Baltijos vandens druskingumas ir kontūrai keitėsi keletą kartų. Jau XIX a. pradžioje mokslininkai, tyrinėdami Baltijos jūros nuosėdas, teigė, kad jos kaupėsi keliuose skirtingo gylio ir druskingumo baseinuose. Pirmųjų mokslininkų pateikti duomenys apie ryškiausias Baltijos vystymosi stadijas (Anciliaus ežero ir Litorinos jūros) iš esmės nekito ilgą laiką, o buvo tik tikslinami. Vėliau, sukaupus daugiau duomenų, buvo išskirtos kitos, sunkiau nustatomos gėlavandenės ir jūrinės Baltijos jūros stadijos. Iki šių dienų jau turima nemažai žinių apie Baltijos jūros stadijų pobūdį skirtinguose jos rajonuose (Vaikutienė, 1999).
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino jūra, giliai įsiterpusi į Europos žemyną. Iš vienos pusės ją supa Skandinavijos pusiasalis, iš kitos – Rytų ir Centrinės Europos šalys ir Danijos salos, Kategato sąsiauriu susisiekia su Šiaurės jūra.
Baltijos kranto linija ilga ir įvairiopa, su daugybe užutekių ir įlankų. Šiaurinėje dalyje plyti didžiausia ir giliausia Botnijos įlanka (vidutinis gylis 55,1 m), rytinėje dalyje – seklesnės Suomijos ir Rygos, pietinėje – Gdansko, Pomeranijos, Meklenburgo, Kylio įlankos. Pietvakarinėje jūros dalyje tyvuliuoja didžiausia Baltijos jūros lagūna – Kuršių marios (plotas 1584 km2), piečiau – mažesnės Aismarės (Lietuva, 2005).
Į Baltiją įteka apie 250 upių, atplukdančių daug gėlo vandens. Per metus jūroje iškrinta 500-1000 mm kritulių. Baltijos jūros...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!