Lietuvių literatūros klasiko, poeto bei prozininko Kazio Borutos romanas „Baltaragio malūnas“ sukurtas derinant dvi kontrastingas vaizdavimo plotmes: realiąją ir fantastiškąją. Kaimo gyventojų papročiai, dievobaimingumas, darbai nepastebimai susipina su Paudruvės pelkių gyventoju , paslaptinguoju, mistiškuoju Pinčuku.
Autoriaus gebėjimas kuri tiek realius, tiek mistiškus veikėjus pakeri. Mano manymu vienas geriausiai „surėdytų“ personažų yra velnias Pinčukas. Šis velniūkštis gyvena bei nuo Perkūno rūstybės slepiasi liekne. Paudruvės pelkės simbolizuoja blogį tamsą, dėl to ir traukia velniūkštį. Prie gana šiurpios gyvenamosios vietos dera ir kipšo išvaizda. Jis romane vaizduojamas kaip nusmurgęs, užguitas velnias. Pinčukas vaizduojamas panašus į žmogų, tačiau plaukuotas, su uodega, ragais ir kanopomis. Nelabasis žmogui retai pasirodydavo savo tikruoju pavidalu. Mieliau pasiversdavo ponaičiu su skrybėle ir lazdele. Norėdamas pagąsdinti žmones kipšas gali vaidentis pelėdos ar šikšnosparnio pavidalu.
Pinčuko paveikslui įdomumo suteikia ir velniškos antgamtinės galios. Nelabasis įspėja žmogaus mintis (Baltaragis trokšta vesti), mato jo likimą (Jurga puls į ežerą). Taip pat velnias moka pasirodyti įvairiais pavidalais, užleisti įvairius kerus, išvaryti žmogų iš proto. Šios antgamtinės galios suteikia jam mistiškumo, paslaptingumo.
Kaip ir sakmių velnias, taip ir Pinčukas nevengia žmonių. Tačiau „Baltaragio malūno“ veikėjas kelia kaimo gyventojams greičiau gailestį ir juoką nei baimę. Žmonės Pinčuką būtų ir visai užmiršę jei jis nebūtų pradėjęs bendradarbiauti su Baltaragiu. Kaip po sutarties velnias pradeda dirbti malūne jis sužmonėja, pamiršta savo velnišką prigimtį. Žmonės jam tampa priimtinesni. Viską pakeičia paaiškėjusi malūnininko paslaptis. Po šio įvykio Pinčukas užsinori kerštauti, grįžta prie „velniškųjų instinktų“. Mano manymu, velnio kerštą sąlygojo tiek nuoskauda, tiek meilė Jurgai, tiek ir prigimties išdava. Kerštaujantis, nuoskaudą jaučiantis bei įsimylėjęs velnias tapo pavojingu bei galingu priešu, nulėmusiu ne tik savo, bet ir Jurgos, ir Girdvainio, ir Baltaragio likimus.
Romane nemaža etnografinių vaizdų. Vienas iš jų - Baltaragio malūnas, kuris stovėjo ant didelio ežero kranto. „Nuo neatmenamų laikų mosavo jis savo dideliais sparnais, tarytum būtų norėjęs pasikelti ir nuskristi nuo pakriūtės.“. Kitas...
Šį darbą sudaro 728 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!