K. Boruta "Baltaragio malūnas". Girdvainio paveikslas

Girdvainis artimas lietuvių liaudies dainų berneliui, nes jo pasididžiavimas yra obuolmušiai žirgai. Deja, jis nėra darbštus, rūpestingas žmogus, kuris stengtūsi prižiūrėti savo ūkį. Priešingai, Girdvainis “per tuos obuolmušius visą ūkį apleido, kurį tėvas paliko pilną kaip aruodą”.
Girdvainis buvo “šaunus ir išdidus jaunikis, kuris niekaip negalėjo sau mergos susirasti”, kuri nebijotų su jo obuolmušiais žirgais važinėti. Važiuodamas į piršlybas, Girdvainis elgdavosi labai neįprastai. Savo žirgus kinkydavo ne į dailią karietą, bet į mėšlavežimį, apsivilkdavo išverstais kailiniais, o piršlį pasiimdavo ne liežuvongą ūkininką, o seną skerdžių Anuprą.
Jis pats buvo išskirtinis jaunikis, tai ir mergos ieškojo ypatingos “su kuria galėtų lėkti kaip paukščiai, žemės nesiekdami”. Tačiau vaikinas nesurado savosios nors “pravažinėjo visą rudenį pas aplinkines mergas nuotakos ir net už septynių mylių “. Buvo sau prižadėjęs jog “ ir pasulio krašte, o savo mergą atrasiu”. Tik sužinojęs, kad Paudruvės krašte gyvena nepprasta malūnininko Blataragio duktė, iškart prožadėjo merginai su piršliu atvažiuoti ir visus burtus nuo kelio išsklaidyti.
Girdvainis laukė visą svaitę, kol galės vykti su piršliu pas Jurgą. Atėjus tai lauktai dienai jaunikis jautėsi labai neįorastai. Jį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!