Balio Sruogos dramos „Milžino paunksmė“ ištraukos interpretacija

Balys Sruoga - vienas žymiausių XXa. pirmosios pusės Lietuvos rašytojų, poetas, prozininkas, dramaturgas. Jo kūrinys „Milžino paunksmė“ parašytas Vytauto Didžiojo mirties metinėms paminėti. Drama parašyta eiliuota kalba, kūrinyje pateikiami autentiški Lietuvos istoriniai įvykiai ir veikėjai, remiamasi tikrais faktais.
Analizuojama ištrauka – Lenkijos karaliaus Jogailos ir Sieščenco dialogas. Jis prasideda Sieščenco žodžiais, kuriais jis kaltina Jogailą dėl susidariusios padėties („kaltas pats esi“), taip pat ir pataria, siūlo išeitį. Patarimas gan drastiškas, pateiktas liepiamąja nuosaka: „Varyk velniop klastingus patarėjus, -/Geruoju neis – iškarti pusę liepk!” Į šiuos Sieščenco žodžius Jogaila atsako emocingu monologu, kuriame atsiskleidžia gilūs Jogailos vidiniai konfliktai. Jis negali nubausti savo priešų, būti karaliumi, kurio visi klauso, nes jis – „užkurys“. Taip karalius jaučiasi dėl to, kad vedė Lenkijos kunigaikštienę Jadvygą, kuriai mirus, Lenkijoje tapo svetimas. Šią šalį jis vadina kalėjimu, kurio kalinys yra pats Jogaila. Save jis lygina su preke („Parduos tave su sąžine, su siela/Už menką pinigą, už žemės šiukšlę“). Jogaila supranta, kad jis nėra karalius, kuris gali įsakinėti, atvirkščiai, jis yra karalius, kuriam įsakinėja visuomenė. Tai ir yra Jogailos antagonistas. Visuomenė jam nurodo, ką jis turi daryti: „Kalbėti ką. Mylėti. Jausti. Vesti...“ Karaliaus karūna jam neteikia nei džiaugsmo, nei garbės, Jogailai ji tapo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!