Automobilio lietaus jutiklio projektavimas

Automobilio lietaus jutiklio projektavimas ĮVADAS Šiais laikais sparčiai kylant automobilių pramonei, vartotojų poreikiams, didelis dėmesys skiriamas ne tik plataus vidaus degimo variklių, transmisijų, kėbulo tipų, spalvos pasirinkimui, bet ir automobilyje montuojamos saugos bei komforto sistemoms. Todėl automobilių inžinieriai projektuodami automobilį daug dėmesio skiria jo saugos ir komforto sistemoms, kad kuo maksimaliau apsaugotų automobiliu važiuojančius asmenis. Dažnai avarijos įvyksta dėl vairuotojų išsiblaškymo kelyje. Norint padidinti žmonių saugumą ir komfortabilumą, automobilių gamintojai imasi naujų komforto įrenginių įdiegimo į automobilį. Viena iš jų yra automobilio lietaus jutiklis. Esant šiam įrenginiui, vairuotojui pačiam nebereikia įjunginėti valytuvų, tad labiau susikaupiama vairuojant ir taip sumažėja avarijos tikimybė, kai staiga smarkiai aptaškomas stiklas. Ši sistema naudojama tik prabangiuose automobiliuose, bet ją galima būtų įdiegti ir į vidutinės klasės automobilį ar net į krovininį sunkvežimį. Kadangi lietaus jutiklio sistema yra brangi, šiame baigiamajame projekte pateikiama alternatyvi sistema, kuri - paprastesnė veikimo principu ir ne tokia brangi, kaip kitų gamintojų. Problema: kaip suprojektuoti paprastesniu veikimo principu veikiantį automobilio lietaus jutiklį? Tyrimo objektas : lietaus jutiklio projektavimas. Tyrimo tikslas: suprojektuoti kitaip veikiantį, bet tą pačią funkciją atliekantį automobilio lietaus jutiklį. Tyrimo uždaviniai : • Apžvelgti įprasto lietaus jutiklio veikimo principus ir konstrukcinius elementus. • Išanalizuoti rinkoje esančius analogus. • Suprojektuoti paprastesnio veikimo principo automobilio lietaus jutiklį. • Pateikti ir išanalizuoti lietaus jutiklio sistemos schemas ir komponentus. • Parengti darbų saugos ir sveikatos instrukcijas. • Apskaičiuoti projekto ekonominius kaštus. Tyrimo metodai : Literatūros šaltinių analizės metodas leis išnagrinėti informaciją apie įrenginio struktūrą, kuria remiantis bus paprasčiau suprojektuoti jutiklį. Ekonominių skaičiavimų metodas leis apskaičiuoti prototipo gamybos kaštus. Tyrimo organizavimas ir eiga : Darbo pradžioje sutelkiamas dėmesys į analoginį automobilio lietaus jutiklį, jo stuktūrą, veikimo principą, trūkumus, rinkoje esantį panašų jutiklį, jo panaudojimą kitoje sistemoje.Toliau projektuojamas automobilio lietaus jutiklis. Atliekami ekonominiai skaičiavimai. Tyrimo praktinė reikšmė: Darbas suteikiantis daug teorinių žinių, platų suvokimą ir detalią informaciją.Tokio jutiklio paskirtis - komfortabiliau ir saugiau keliauti automobiliais. Šiuo jutikliu padedama išvengti dažnai įvykstančių transporto priemonių avarijų, todėl išgelbėjama žmonių gyvybė. 1. Projekte naudotų informacijos šaltinių apžvalga Rengiant baigiamąjį projektą buvo panaudoti šie literatūros šaltiniai: 1. Lendraitis V.‘‘Jutikliai‘‘. Šia knyga remiantis buvo aprašyta automobilio lietaus jutiklio veikimo principas, jutiklio struktūra. 2. Balbonas D. Vyšniauskas V . ‘‘ Jutikliai‘‘ Knyga, kurioje aprašoma apie infraraudonųjų spindulių jutimą, drėgnumo jutiklius. 3. Stanislovas P. Elektroninės saugos sistemos. Mokomoji knyga, kurioje pateikta informacija apie spindulių detektorius 4. Žekonis J. ‘‘Automobilų priežiūra‘‘ Remiantis šia knyga, glaustai aprašoma apie lietaus jutiklio veikimą. 5. http://electronics.stackexchange.com/questions/50809/how-to-make-rain-sensor Internetinė svetainė kurioje pateikiama detali informacija, kaip pasidaryti automobilio lietaus jutiklį. 6. http://www.elektronika.lt/viewtopic.php?t=14314 Internetinė svetainė, kurioje pateikiama gausybė reikiamos informacijos apie elektronika, šiuo atveju apie lietaus jutiklio veikimą 7. http://www.raintracker.com Internetinė svetainė, kurioje galima įsigyti automobilio lietaus jutiklio sistemą užsienyje 8. http://www.sdg.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=190&Itemid=181 Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimai., čia galima rasti instruktavimus pagal specialybe. 2. Analitinė dalis Automobilio lietaus jutiklio struktūra: 2. pav.Automobilio lietaus jutiklio konstrukciniai komponentai [ Lendraitis V. ‘‘Jutikliai‘‘] Šis jutiklis susideda iš : 1. LED diodas – įjungus jutiklį pradeda šviest LED diodas. 2. Šviesos diodas – į šį diodą grįžta atsispindėjusi nuo stiklo šviesa. 3. Fotodiodas- infroraudoniems spinduliams aptikti. 4. Aplinkos šviesos jutiklis- reaguoja į aplinkos apšvietimą. 5. Stiklas. 6. Lietaus lašas. 2.1 Veikimo principas : Automobilio lietaus jutiklis iš infraraudonujų spindulių diodo siunčia šviesą, kuri stiklo viduje atsispindi maždaug 45 laipsnių kampu. Šviesa nuo stiklo atsimuša ir grįžta i fotodiodą. Jeigu vanduo yra ant stiklo tai ši šviesa yra išskaidoma ir visa negrįžta, taip sensorius atpažįsta, kad stiklas yra drėgnas. Tuomet mikroprocesorius gavęs šį signalą nustato kokiu greičiu reikia įjungti valytuvus. Šis jutiklis susideda iš šviesos diodo ir fotodiodo ( 2 pav.). Paprastai jutikliai gaminami žymiai sudėtingesni, nes yra susiduriama su keliomis problemomis. Pirmiausia tai - saulės šviesa, kuri spinduliuoja į stiklą tūkstančius vatų šviesos energijos į kv.metrą, tuo tarpu šviesos diodai tik kelias tūkstantąsias vato. Todėl atsiranda problema - kaip foto-diodui atsirinkti būtent tą šviesą, kuri yra siunčiama iš diodo, todėl dar papildomai yra montuojami aplinkos šviesos jutiklis, kurio pagalba procesorius įvertina papildomą šviesą. Kita problema yra ta, kad saulės šviesoje yra visas spektras spalvų nuo infraraudonosios iki ultra-violetinės, todėl šis jutiklis dar turi turėti filtrą, kuris praleistų tik tokia šviesą, kurią spinduliuoja šviesos diodas. 2.2 pav. Lietaus jutiklio konstrukcija [ Lendraitis V. ‘‘Jutikliai‘‘] Įprastas automobilio lietaus jutiklis gali blogai veikti ; • jeigu yra keistas automobilio stiklas ; • sudėti prastesnės kokybės valytuvai, kurie nesugeba gerai nuvalyti vietos, kurioje yra jutiklis; • blogai parinkti valytuvų matmenis, todėl uždėjus trumpesnius valytuvus, jutiklio jie nesiekia ir valytuvai veikia maksimaliu greičiu. Lietuvoje atskirai tokia sistema nepardavinėjama. Šią sistema galima įsigyti internetu, kaina svyruoja nuo 180-300lt. 2.3 pav. Lietaus seklys (rain tracker) [int. Tinklapis http://www.raintracker.com/] 2.2 Lietaus seklio sistemos veikimo principas Optinis jutiklis priekinio stiklo viduje siunčia infraraudonuosius spindulius i mikroprocesorių. Paveikslėlyje pavaizduotam lietaus jutiklis automatiškai reguliuoja valytuvus: išjungia, valo langą pertrūkiais, valo lėtai ar greitai. Taip pat yra įmanomas sistemos jautrumo reguliavimas. Lyjant lietui, jautrumą galima reguliuoti naudojant potenciometrą, esantį ant jutiklio. Gausiai lyjant jautrumą potenciometru reikia pasukti pagal laikrodžio rodyklę. Silpnai lyjant, pasukti potenciometrą prieš laikrodžio rodyklę. Sistemos pajungimui reikalinga 12V. 2.3 Kitos (IR) jutiklių panaudojimo sritys Infraraudonųjų spindulių diodai naudojami ne tik lietaus jutiklyje, bet ir automobilių vaizdo registratoriuose (2.4 pav.), kurie šiuo metu yra labai paplitę Lietuvoje. Vaizdo registratoriuose IR jutikliai pagal temperatūros skirtumus sudaro monochrominį vaizdą naktiniame matyme. 2.4 pav. Vaizdo registratorius [int.tinklapis http://vaizdoregistratorius.lt/] Temperatūros matavimui aplinkoje taip pat naudojami IR jutimo metodai, ieškant karštų taškų ir galimų gedimo taškų. 2.4 Projektuojamas automobilio lietaus jutiklis Šio projektuojamas lietaus jutiklis- tai du vienas šalia kito minimaliu atstumu pravesti takeliai , bet tarpusavyje nesusijungiantys. 2.5 pav. Lietaus jutiklis [int.tinklapis http://www.circuitstoday.com] Veikimo prinicipas: Lyjant-lašai laikosi tarp plokštelės ir elektrodų,tada relė gauna signalą ir įjungia valytuvus, to pasakoje įsijungia pakaitinimo elementas, kad išdžiūtu lašai esantys ant plokštelės, išdžiūvus, relė išsijungia ir valytuvai nustoja valyti. Pagrindiniai konstrukciniai elementai: Lietaus jutiklis, kaitinimo elementas , PCB yra gaminami ant spausdintinės plokštės, padengiant takelius alavu. Lietaus jutiklių palyginimas : Įprastam automobilio lietaus jutikliui atpažinti lietaus lašus, reikalingas infraraudonųjų spindulų diodo, projektuojamam automobilio lietaus jutikliui reikia plokštelės ir elektrodu ,esamo jutiklio veikimo principas sudėtingas, nes spindulio atpažinimui reikia laužto kampo.Projektuojamo jutiklio sistema ir komponentai pigesni už įprasto. 3. Projektinė dalis Šioje kontrolės schemoje yra pateiktas automobilio lietaus jutiklio veikimas, parodoma iš kur gaunami signalai,kad pilnai funkcionuotų lietaus jutiklio sistema. 3 pav. Supaprastinta automobilio lietaus jutiklio kontrolės schema Projektuojant tokio tipo sistemą būtina įdiegti pakaitinimo elementą, nes lyjant lietui lašas iš kart neišdžiūna, to pasekoje valytuvai valytų langus tol kol lašas būtu ant jutiklio. 3.1 pav.automonilio lietaus jutiklio principinė schema 3.1 Veikimas, konstrukcija: Kadangi per vandenį tekant srovei vyksta elektrodu erozija, priimtas sprendimas maksimaliai sumažinti srovę, bet tik tiek ,kad schema veiktų stabiliai. Bandymų keliu nustatyta jog vieno vandens lašo iš krano patekusio ant jutiklio varža yra maždaug 60kom.. Kadangi elektrodais teka ribota srovė, o pasirinktų Tranzistorių stiprinimo koeficientas HFE neviršija 150, vieno tranzistoriaus valdyti relei kurios apvija vartoja iki 35ma srovę neužtenka. Be to buvo nuspręsta įdiegti užlaikymo grandinę kad relė nesijunginėtų per greitai todėl buvo pasirinktas trijų tranzistorių sprendimas, T1 ir T2 veikia kaip stiprintuvas ir užlaikymo grandinė, T3 valdo relės apviją. Ant jutiklio patekus vandeniui, per jutiklio ir R1 rezistoriaus grandinę atsidaro tranzistorius T1. Paaiškinimas: Srovė daviklio ir R1 grandinėje yra: (omo dėsnis R yra R1 1M rezistorius ir 60kom vandens varžų suma) 0.0000113A=0.0113mA=11,3uA. taigi per jutiklį teka 11.3 mikroamperų srovė todėl elektrodų erozija yra minimali. Tada atsidaręs T1 tranzistorius per R4 rezistorių iškrauna kondensatorių C1, tranzistorius T2 užsidaro, ir per R6 grandinę atsidaro T3 tranzistorius, savo ruožtu suveikia Relė RL1 kuri kontaktais įjungia kaitinimo elementą (rezistorių masyvas R9-R16) ir užsidega raudonas šviesos diodas LED2. Paaiškinimas: C1 reikalingas tam kad kai T1 tranzistorius yra ant atsidarymo ribos, rele negeneruotu impulsu , C1 įveda maždaug 1 sekundes užlaikymą išjungiant kaitinimo elementą. Paaiškinimas: R7,R8 rezistoriai skaičiuojami taip: tarkim pagal norimą ryškumą nustatėme kad LED1 ir LED2 darbinė srove turi būti apie 50% nuo maksimalios leistinos kuri yra 20ma. Taigi LED darbine srove turėtų būti apie 10ma. Omo dėsnis: ant LED krenta am=daug 2v. Taigi (12v.Maitinimas – 2v.LED kritimas). 1000om=1k. Paaiškinimas: Diodas D1 reikalingas tam kad relės atjungimo metu, kai užsidaro tranzistorius T3, relės apvija RL1A generuoja neigiamą impulsą ir gali buti pramuštas tranzistorius T3. Rezistoriai parinkti taip jog kaistų bet neperdegtų. Esant maitinimui 12v omo dėsnis vienai R9, R10 rezistorių grandinei skirta galia W vatais: P=U^2/R . 12v*12v/(47om+47om) , . Naudojame 2 rezistorius grindinėje po 2w, bendra galia 4w kurie išskiria 1,532w galios taigi rezistoriai dirba 38.3% nuo leistinos maksimalios galios ir neturi perdegti. Vienos rezistorių grandinės R9,R10 vartojama srovė yra: Omo dėsnis: . Viso turime keturias lygiagrečias grandines taigi kaitinimo elemento vartojama galia yra 4*1.532=6.128w, o srovė sudaro 4*0.128=0.512A. Relės apvijos srovė pagal PDF 0.033A, 2 LED’ai dar po 0,01A. Maitinimo šaltinis negali būti silpnesnis negu 0,512+0,033+0,02=0.565A. Naudosime 1A 12v impulsinį maitinimo šaltinį kuris yra su 1m ilgio laidu ir 5,5/2,6 kištuku, jam plokštėje projektuojame J2 lizdą. Paaiškinimas: Kondensatoriai C2, C3 atlieka maitinimo filtrų funkciją. Bus gaminamos 3 spausdintinės plokštės, kaitinimo elementas pritvirtinamas po jutiklio apačia. Šitoje scehmoje matome PCB plokštę ant kurios bus lituoklio pagalba sudėti konstrukciniai elementai. 3.2 pav.Automobilio lietaus jutiklio konstrukcinė schema Schemoje  J3 susijungia laidais su J5,  o jutiklis prisijungia laidais prie J1. Gaunasi atskirai valdymo schema ir kitas modulis tai jutiklis po kurio apačia prisuktas kaitinimo elementas. Abi šios konstrukcijos sujungtos laidais. Šioje lentelėje duoti komponentai kurie bus įdiegti į jutiklio plokštę ir pakaitinimo plokštę. Comment Description Designator Quantity 10uF 16v Polarized Capacitor (Radial) C1 1 100nF Capacitor C2 1 1000uF 16v Polarized Capacitor (Radial) C3 1 1N4001 Default Diode D1 1 Jutiklis Header, 2-Pin J1 1 12v   J2 1 Kaitinimo elementas Header, 2-Pin J3, J5 2 Valytuvai Header, 2-Pin J4 1 KR-J   JUT1 1 Matinimas Typical INFRARED GaAs LED LED1 1 Kaitinimas Typical INFRARED GaAs LED LED2 1 1M Resistor R1 1 470k Resistor R2 1 100k Resistor R3, R5 2 1k Resistor R4, R7, R8 3 10k Resistor R6 1 47om 2w Resistor R9, R10, R11, R12, R13, R14, R15, R16 8 RM84-P-12 Relpol RM84-xx2P-xx 2xperjungiami kontaktai RL1 1 BC337   T1, T2, T3 3 3.2 Komponentų lentelė. 4. Darbuotojų sauga ir sveikata 4.1 BENDROJI DALIS 1. Dirbti elektros įrankiais leidžiama ne jaunesniems kaip 18 metų amžiaus asmenims, specialiai apmokytiems, žinantiems elektrosaugos pagrindus, išklau­siusiems įvadinį, instruktavimą ir instruktavimą darbo vietoje. 2. Prieš pradėdami dirbti elektros įrankiais, dirbantieji privalo pasitikrin­ti sveikatą ir gauti medicinos komisijos išvadą apie tinkamumą šiam darbui. 3. Periodinis dirbančiųjų aukštesnės kaip 42 V įtampos kintamos srovės ir aukštesnės kaip 110 V pastovios srovės įrankiais sveikatos tikrinimas atliekamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka kartą per dvejus metus. 4. Periodinis jų instruktavimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių, jeigu norminiuose aktuose (taisyklėse/standartuose, gamyklų instrukcijose) arba paties darbdavio nenustatytas kitas periodiškumas. 5. Papildomas instruktavimas atliekamas patvirtinus naują saugos darbe instruk­ciją, arba pakeitus esamą, įsitikinus, kad dirbančiųjų elektros įrankiais darbuotojų žinios nepakankamos, pasikeitus darbo sąlygoms, turinčioms įtakos saugai darbe, įvykus nelaimingam atsitikimui, avarijai ar kilus gaisrui, jei­gu to reikalauja įvykį tirianti komisija. 6. Specialusis dirbančiųjų elektros įrankiais instruktavimas atliekamas tada, kai jie siunčiami dirbti brigados, gavusios raštišką nurodymą arba žodinį pa­vedimą, sudėtyje bei kitais būtinais atvejais. 7. Elektros įrankiais dirbančiųjų darbuotojų žinių tikrinimas atliekamas įmonės vadovo (darbdavio) nustatyta tvarka arba pareikalavus Valstybinei energetikos priežiūros inspekcijai, Valstybinei darbo inspekcijai ar kitų inspekcijų atstovams, turintiems tokią teisę. 8 . Žinias tikrina ne mažesnė kaip trijų žmonių komisija, kurią savo raštišku pa­vedimu skiria įmonės vadovas (darbdavys). 9 . Dirbantieji elektros įrankiais turi žinoti pirmosios medicinos pagalbos sutei­kimo būdus nukentėjusiems nelaimingo atsitikimo metu, mokėti praktiškai su­teikti pirmąją pagalbą, žinoti, kaip jiems elgtis avarijos ar gaisro metu, mo­kėti naudoti pirmines gaisro gesinimo priemones. Dirbantieji elektros įrankiais privalo mokėti atpalaiduoti nukentėjusį nuo elektros srovės ir suteikti jam pirmąją pagalbą. 10. Dirbantieji elektros įrankiais privalo: saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai; 10.2.mokėti saugiai dirbti, žinoti saugos darbe instrukcijas, mokėti nustatyti darbui naudojamų įrankių ir įtaisų gedimus, pagal galimybes ir kompetenciją pašalinti priežastis, galinčias sukelti traumas, avarijas ar gaisrus; 10.3.vykdyti darbdavio, jo įgaliotų asmenų, kontroliuojančių pareigūnų teisėtus reikalavimus; 10.4.reikalauti, kad darbdavys užtikrintų saugų darbą, aprūpintų tinkamais dar­bo drabužiais, darbo avalyne, individualiosios saugos priemonėmis. 11. Dirbantieji elektros įrankiais turi teisę: 11.1. sužinoti iš darbdavio ar jo įgalioto asmens apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir pavojingus veiksnius; 11.2. nustatyta tvarka atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus sveikatai ar gyvybei, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai dirbti jie neapmokyti; 11.3. nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta jų sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų. 12. Dirbantieji elektros įrankiais privalo laikytis vidaus tvarkos taisyklių, drau­dimų rūkyti darbo vietoje, gerti alkoholinius gėrimus, naudoti narkotikus ir kt. 13. Įvykus nelaimingam atsitikimui, dirbantis elektros įrankiais, jeigu pajėgia, tu­ri nedelsdamas apie tai pranešti tiesioginiam savo darbo vadovui arba kitam darb­davio atsakingam asmeniui. 14. Jeigu dirbantis elektros įrankiais matė nelaimingą atsitikimą arba apie jį suži­nojo, turi nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją pagalbą ir pranešti apie nelaimingą atsitikimą tiesioginiam savo darbo vadovui arba kitam darbdavio atsa­kingam asmeniui,o jeigu reikia -iškviesti greitąją pagalbą. 15. Darbo vieta ir įrenginių būklė, iki nelaimingas atsitikimas bus pradėtas tirti, turi išlikti tokios, kokios buvo nelaimingo atsitikimo metu. 16. Jeigu darbo vietos ir įrenginių būklė po įvykusio nelaimingo atsitikimo kelia pa­vojų aplinkinių darbuotojų gyvybei ar sveikatai, galima daryti tik būtiniausius pakeitimus, kuriuos reikia įforminti atitinkamu aktu. 17. Apie pastebėtą netvarką darbo vietoje, pastebėtus elektros įrankių defektus taip pat reikia pranešti darbo vadovui. 18. Už vidaus tvarkos taisyklių, priešgaisrinės saugos taisyklių, saugos darbe reikalavimų, su kuriais buvo supažindintas, nevykdymą, dirbantysis elektros įran­kiais atsako vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka arba pagal įstatymus. 4.2 PAVOJINGI, KENKSMINGI IR KITI DIRBANČIŲJŲ ELEKTROS ĮRANKIAIS RIZIKOS VEIKSNIAI, JŲ POVEIKIS SVEIKATAI. BŪTINOS SAUGOS PRIEMONĖS. 19. Pavojingi, kenksmingi ir rizikos veiksniai, dėl kurių įvyksta nelaimingi atsi­tikimai, būtų tokie: 19.1. darbas netvarkingais elektros įrankiais ir pagalbiniais įrenginiais (galima elektros trauma); 19.2. įstatomi į elektros įrankius pjovimo (gręžimo) įtaisai, nulūžusios jų dalys; 19.3. rizika nusideginti įkaitusiu lituokliu, išlydytu lydmetaliu. 20. Kad išvengus ar bent sumažinus minėtų pavojingų ir kenksmingų veiksnių poveikį, būtinos atitinkamos techninės, organizacinės ir kitokios saugos priemonės. 21. Negalima dirbti techniškai netvarkingais elektros įrankiais. Jie turi būti pa­tikrinti ir išbandyti. 22. Elektros įrankių prijungimo prie srovės šaltinio laidai turi būti gerai izoliuo­ti. 23. Elektros įrankio išjungėjas turi būti įmontuotas įrankio korpuse ir turi įrankį laisvai išjungti arba įjungti. 24.Jeigu dirbančio elektros įrankio keliamo triukšmo ir vibravimo lygis viršija jo techninėje dokumentacijoje nurodytas leistinas ribas, tokiu įrankiu dirbti negalima. 25. Negalima liesti rankomis dirbančio elektros įrankio besisukančiu dalių ir įsta­tyti į jį pjovimo (gręžimo) įtaisų, kol įrankis neišjungtas ir kol jis visiškai nesustojo. 26. Įstatant pjovimo (gręžimo) ar kitokius įtaisus į elektros įrankį, reikia patik­rinti ar jie neįtrūkę, ar juos galima gerai įtvirtinti. 27.Elektros įrankiai jungiami prie 220-380 V įtampos srovės šaltinių, todėl visos jų detalės su įtampa turi būti izoliuotos pagrindine, o kai kurios dviguba arba sustiprinta izoliacija. 28.Elektros įrankių konstrukcija turi užtikrinti saugų darbą, nesvarbu kokioje ša­lyje jie pagaminti. 31. Tam tikrai elektros įrankių eksploatavimo aplinkai turi būti parenkami atitinka­mos klasės elektros įrankiai. Dažniausia naudojami I,II ir III klasių, pagal saugą nuo elektros srovės poveikio, elektros įrankiai. Tačiau "Saugos taisyk­lės eksploatuojant elektros įrenginius" (1995 m.) leidžia naudoti ir O bei 01 klasių rankinius elektros įrankius (elektrotechninių gaminių klasifikacija nurodyta l priede). 32. Pavojingose ir labai pavojingose patalpose leidžiama dirbti pirmos, antros ir trečios klasių rankiniais elektros įrankiais, bet reikia naudoti individualiosios saugos priemones arba prijung­ti šiuos įrankius per skiriamuosius transformatorius, dažnio keitiklius, apsau­ginius atjungimo įrenginius. 33. Srovės tiekimui į elektros įrankį naudojamas nenuimamas lankstus kabelis su kištuko šakute. 34. Pirmos klasės elektros įrankiams naudojamas kabelis su gysla, jungiančia įran­kio įžeminimo kontaktą su kištuko šakutės įžeminimo kontaktu. 35. Kabelis, jo sujungimo su įrankiu vietoje, turi būti apsaugotas nuo prasitrynimo ir lankstymosi elastinga izoliacine vamzdelio formos medžiaga. Vamzde­lis įtvirtinamas įrankio korpuse. 36. Vienfazio elektros įrankio prijungimui prie srovės šaltinio kabelis turi bū­ti su trimis gyslomis : dvi srovės tiekimui, o trečia - įžeminimui. 37. Trifazio elektros įrankio prijungimui prie srovės šaltinio kabelis turi būti su keturiomis gyslomis, viena kurių skirta įžeminimui. Šie reikalavimai taiko­mi elektros įrankiams su įžemintu korpusu. 38. Jeigu naudojamas pirmos klasės elektros įrankis, kurio metalinėse detalėse gali atsirasti įtampa (sugedus izoliacijai) detalės turi būti sujungtos su įžemi­nimo gnybtu. Antros ir trečios klasės elektros įrankiai neįžeminami. 39. Elektros įrankio korpusas įžeminamas specialia kabelio gysla, kuri tuo pat me­tu neturi tiekti srovės į elektros įrankį. Naudoti įžeminimui nulinį laidą ne­galima. 40. Prieš išduodamas elektros įrankius, atsakingas už jų saugų naudojimą asmuo turi pasitikrinti: 40.1. detalių komplektiškumą ir jų tvirtinimo patikimumą; 40.2. reduktoriaus tvarkingumą (pasukdamas ranka suklį, esant išjungtai elektros srovei); 40.3. kabelio ir kištuko šakutės tvarkingumą; 40.4. korpuso detalių, rankenos, šepetėlių prispaudimo dangtelių būklę, apsaugi­nių gaubtų tvarkingumą (išorinės apžiūros būdu); 40.5. išjungėjo patikimumą; 40.6. įrankio darbą tuščia eiga; 40.7. įžeminimo grandinės, tarp korpuso ir kištuko šakutės, įžeminimo kontakto tvarkingumą (pirmos klasės įrankiuose). 41. Periodinį elektros įrankių ir pagalbinių įrenginių patikrinimą atlieka atsakingas už įmonės elektros ūkį asmuo arba įmonės vadovo (darbdavio) paskirtas ne žemesnės kaip VK (vidurinės) kvalifikacijos darbuotojas. 42. Elektros įrankiai, skiriamieji transformatoriai, dažnio keitikliai, apsauginiai ir atjungimo įrenginiai, kabeliai periodiškai tikrinami ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius. Atlikus įrankių remontą juos reikia bandyti. 43. Periodiniai patikrinimai susideda iš: 43.1. išorinės apžiūros; 43.2. paleidimo tuščia eiga ne mažiau kaip penkioms minutėms; 43.3. izoliavimo varžos matavimo megometru, įjungus vienai minutei 500 V įtampą (izoliavimo varža neturi būti mažesnė kaip 0,5 M-&); 43.4. įžeminimo grandinės patikrinimo (pirmos klasės įrankiams). 44. Suremontuotų įrankių bandymo programa susideda iš: 44.1. patikrinimo ar įrankis teisingai surinktas (išorinės apžiūros būdu); 44.2. įrankio, kuriam tiekiama nominalios įtampos srovė, įjungimo ir išjungimo patikrinimo tris kartus; 44.3. įžeminimo grandinės patikrinimo (pirmos klasės įrankiams); 44.4. izoliacijos atsparumo elektros srovei bandymo; 44.5. įrankio bandymo ne trumpesniu kaip 30 minučių darbo režimu; 44.6. elektros įrankių, pagalbinių įrenginių ir kabelių bandymo rezultatai įrašo­mi į jų apskaitos ir bandymo žurnalą. 44.7. saugoti elektros įrankius reikia sausose patalpose ir tokioje aplinkoje, ku­ri nurodyta jų pasuose. 44.8. elektros laidų būklę reikia tikrinti apžiūrint jų izoliaciją ir prijungimus prie prietaisų. 44.9. laidus reikia apžiūrėti nuo jų prijungimo prie prietaisų iki jungiklių. Jeigu prietaisas, kurio tvarkingumas patikrintas, neveikia, tai rodo, kad nutrūkę arba atsijungę nuo prietaiso. 45. naudojant elektros lituoklį, jis turi būti kaitinamas padėtas ant specialaus nedegaus padėklo. 45.1. draudžiama lituoklio įkaitinimą tikrinti pirštu. 45.2. litavimo metu reikia saugotis, kad išsilydžiusio lydmetalio lašai nepatektų ant kūno, ant darbo drabužių, avalynės. 45.3.valyti nuo lituoklio nuodegas galima tik išjungus jį iš elektros tinklų ir jam ataušus. 4.3 DIRBANČIŲJŲ ELEKTROS ĮRANKIAIS VEIKSMAI PRIEŠ DARBO PRADŽIĄ 50.Prieš darbo pradžią dirbantysis elektros įrankiais privalo: 51.1. susipažinti su darbo užduotimi ir apžiūrėti darbo vietą; 51.2. patikrinti, ar elektros įrankio įtampa atitinka elektros tinklo, į kurį jis bus jungiamas, įtampą; 51.3. patikrinti elektros įrankio techninį tvarkingumą: ar yra visos apsauginės priemonės, ar nesugedusi įrankio prijungimo prie srovės šaltinio kabelio izoliacija, ar tvarkinga kištukinė jungtis; 51.4. patikrinti, ar tvarkingas įrankio įžeminimas (pirmos klasės įrankiams); 51.5. patikrinti įrankio darbą tuščia eiga. 49. Jeigu tikrinimo metu paaiškėjo, kad 'įrankis sugedęs arba jo korpuse yra įtam­pa, tokiu įrankiu dirbti negalima. 4.4 DIRBANČIŲJŲ ELEKTROS ĮRANKIAIS VEIKSMAI DARBO METU 53. Dirbant elektros įrankiu reikia saugoti jo kabelį nuo mechaninio poveikio, nuo prisilietimo prie karštų, drėgnų ir riebaluotų daiktų. 54. Elektros įrankio kabelis neturi būti įtempiamas, persukamas, sulenkiamas, ant jo negalima statyti krovinių, negalima leisti, kad jis kirstų plieninius ly­nus, kabelius, suvirinimo dujomis žarnas. 55. Statyti į elektros įrankio lizdą pjovimo (gręžimo) įrankį, išimti jį iš liz­do, reguliuoti įrankį galima tik tada, kai jis išjungtas iš elektros tinklo ir visiškai sustojęs. 56. Dirbant elektros grąžtu, gręžiamas detales reikia gerai įtvirtinti. Gręžimo metu negalima liesti detalės ir besisukančio grąžto. 57. Dirbantieji elektros įrankiais patys ardyti juos, remontuoti įrankius, kabe­lį, kištukines jungtis ir kt. neturi teisės. Minėtus darbus jiems gali leis­ti atlikti atsakingas už įmonės elektros ūkį asmuo, jeigu jis turi atitinkant kvalifikaciją. 58. Jeigu darbo metu reikia naudoti pagalbinius elektros įrenginius (skiriamuosius transformatorius, dažnio keitiklius, apsauginius ir išjungimo įrenginius), jų prijungimą prie elektros šaltinių, o taip pat jų tikrinimą ir remontą privalo atlikti tik turintys ne žemesnę kaip VK (vidurinę) kvalifikaciją asme­nys. 59. Jungti elektros įrankius, kurių įtampa yra iki 42 V prie bendro naudojimo elekt­ros tinklų per autotransformatorių, rezistorių ar potenciometrą negalima. 60. Metalinėse talpose, rezervuaruose, induose, aparatuose ir kituose metaliniuo­se įrenginiuose ar pavojingose patalpose leidžiama dirbti trečios klasės elekt­ros įrankiais arba pirmos ir antros klasės elektros įrankiais, jeigu prie gene­ratoriaus , skiriamojo transformatoriaus, dažnio keitiklio, apsauginio atjungi­mo įrenginio prijungtas tik vienas įrankis, o srovės šaltinis ir pagalbiniai įrenginiai yra už darbo vietos (talpos, rezervuaro ir kt.) ribų. . 62. Negalima apdoroti elektros įrankiu apledėjusių ir šlapių detalių. 63. Dirbti elektros įrankiais , neapsaugotais nuo kritulių poveikio, galima tik giedros metu arba stovint po stogeliu ant sausos žemės ar pakloto. 64. Jeigu staiga dingo elektros srovė tinkluose, įstrigo judančios įrankio dalys, įrankį reikia išjungti. 65. Pernešamą įrankį iš vienos darbo vietos į kitą reikia išjungti iš elektros tinklų ir nešti paėmus už korpuso, o ne už kabelio ar darbo dalies. 66. Jeigu tenka dirbti elektros įrankiu nuo paklotų ar pastolių aukštesnių kaip 1.3 m reikia naudoti saugos diržus, kai saugos diržas yra vienintelė priemonė sauganti nuo kritimo. * 67. Elektros įrankio negalima perduoti pašaliniams asmenims, palikti įjungtą įran­kį darbo pertraukų metu. 68. Elektros įrankiu dirbti negalima, jeigu: 68.1. sugadintas kištukas, kabelis ar jo prijungimas prie įrankio; 68.2. sugadinti šepetėlių prispaudimo dangteliai; 68.3. įstringa išjungėjas; 68.4. šepetėliai kibirkščiuoja, atsirado ištisinis ugnies žiedas kolektoriaus pa­viršiuje; 68.5. teka tepalas iš reduktoriaus arba vėdinimo angų; 68.6 sklinda charakteringas degančiai izoliacijai kvapas, rūksta dūmai; 68.7 padidėjo triukšmas, vibracija, girdisi bildesys; 68.8. lūžo arba į trūko; korpusas, rankena, apsauginiai gaubtai; 68.9. sugedo įrankio darbo dalis. 69. Darbo metu dirbantys elektros įrankiais turi sekti įrankių, kabelio, pagalbi­nių įrenginių būklę ir pastebėję kokius nors jų gedimus , turi nutraukti darbą, pranešti apie tai tiesioginiam savo darbo vadovui. Darbui pavojingose ir labai pavojingose patalpose bei lauke galima naudoti ne aukštesnės kaip 42 V įtampos kilnojamus šviestuvus, kurių srovės šaltiniais ga­li būti transformatoriai, generatoriai, keitikliai ir akumuliatoriai. Šiam tiks­lui naudoti autotransformatorius draudžiama. Kilnojamų šviestuvų iki 42 V įtampos įjungimo šakutės turi netikti įjungi­mui į aukštesnės įtampos tinklą. 4.5 DIRBANČIŲJŲ ELEKTROS ĮRANKIAIS VEIKSMAI AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS 70. Jeigu dėl elektros įrankio, pagalbinių įrenginių, elektros tinklų gedimo ar kitų priežasčių kilo gaisras, dirbantysis elektros įrankiais privalo nedelsdamas iš­jungti elektros įrankį, įvadinį elektros tinklų kirtiklį, kitas gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingas komunikacijas, pranešti apie kilusį gaisrą ugniagesiams, savo vadovui ir pradėti gesinti gaisro židinį esamomis gaisro gesinimo priemonėmis. 71. Reikia atsiminti, kad degančių elektros įrenginių negalima gesinti vandeniu, juos reikia gesinti tam skirtais gesintuvais. 72. Jeigu gaisravietėje yra darbo vadovas, dirbantieji elektros įrankiais privalo vykdyti jo teisėtus nurodymus. 73. Dirbančiuosius elektros įrankiais dažnai ištinka elektros traumos. Jeigu dirbantysis elektros įrankiais pastebėjo elektros srovės traumuojamą žmogų, jis privalo kiek įmanoma greičiau nutraukti srovės grandinę: ištraukti įrankio kabelio ar laido kištuką iš rozetės, išjungti artimiausią jungiklį, išsukti saugiklius arba pa­sistengti nustumti nukentėjusįjį nuo srovės šaltinio sausa lazda, sausa lenta, kitokiu dielektriniu daiktu. Negalima nukentėjusiojo liesti plikomis rankomis. 74. Jeigu nukentėjusysis praradęs sąmonę arba nekvėpuoja, reikia jį paguldyti ant nugaros, atsegti varžančius drabužius, duoti pauostyti amoniako tirpalo (jeigu jis yra) ir daryti dirbtinį kvėpavimą. 75. Jeigu nukentėjusysis praradęs sąmonę, nekvėpuoja, sustojusi jo širdis, tai vienu metu reikia daryti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. Abiem atvejais reikia nedelsiant kviesti artimiausios medicininės tarnybos medikus arba greitąją pagalbą. 4.6 DIRBANČIŲJŲ ELEKTROS ĮRANKIAIS VEIKSMAI BAIGUS DARBĄ 76.. Baigę darbą dirbantys elektros įrankiais privalo: 76.1. išjungti elektros įrankius iš elektros tinklų; 76.2. nuvalyti nuo įrankių dulkes ir tepalus; 76.3. patikrinti, ar nepažeista kabelio izoliacija, ar nėra kokių nors paties įrankio gedimų; 76.4. išvalyti darbo vietą; 76.5. perduoti įrankius asmeniui, atsakingam už jų priežiūrą ir saugojimą; 76.6. atlikti asmeninės higienos procedūras. 5. Ekonominė dalis Ekonominė dalis skirta ekonomiškai pagrįsti arba atmesti verslo projekto sumanymą. 5.1. Verslo įdėja, investicijos ir finansavimas Automobilų komforto įranga- jau neatsiejama kiekvieno modernaus automobilio dalis.Kartu su įprastine technine automobilių įranga tobulėja ir visos kitos papildomos vartotojų komforto poreikiams tenkinti skirtos sistemos,viena iš jų automobilio lietaus daviklis.Šį daviklį galės nusipirkti žmonės kurie nori automobilyje jaustis komfortabiliai ir saugiai. Mano kuriama įmonė bus nedidelio ploto,maži komunalinai mokesčiai,kad investuotas turtas greitai atsipirktu. 1.1 lentelė. Verslo projekto investicijų poreikis ir finansavimas Investicijų poreikis ir paskirstymas, Lt Verslo projekto kaštai (investicijos) Lt Verslo projekto finansavimas Lt I. Įmonės steigimo kaštai: 569,0 III. Nuosavas kapitalas: 5650 II. Turto įsigijimo kaštai: 2.1 Ilgalaikis turtas (iš 1.2 lent.) 2.2 Trumpalaikis turtas (iš 1.3 lent.) 8000 650 IV. Skolintas kapitalas: 4.1. Ilgalaikė banko paskola 4.2. Trumpalaikė banko paskola 0 3000 Viso II skyriaus: Viso IV skyriaus: Iš viso (I+II): 8650 Iš viso (III+IV): 8650 Verslo projekto kaštai (investicijos): I. IĮ steigimo kaštai, tai: • 107 Lt individualios įmonės įregistravimo mokestis VĮ „Registrų centras“; • apie 250 Lt mokestis notarui už individualios įmonės nuostatų patvirtinimą (jei nuostatai atitinka pavyzdinius individualios įmonės nuostatus, notaro patvirtinimo nereikia, todėl ir šio mokesčio mokėti nereikia); • 350 Lt įmonės steigimo dokumentų parengimas; • 56 Lt įmonės antspaudo gamyba; • 56 Lt laikinojo IĮ vardo rezervavimas VĮ „Registrų centras“. Viso: 819 Lt (569 Lt – be notaro tvirtinimo). II. Turto įsigijimo kaštai. Ilgalaikio turto įsigyjimui apskaičiuoti, pasinaudokite informacija, esančia 1.2 lentelėje. Lentelėje pateikiamas tik ilgalaikis turtas, t.y. toks turtas, kurio naudingo eksploatavimo laikas ilgesnis už vieną ataskaitinį laikotarpį. Priskiriant turtą ilgalaikiam atsižvelgiama ir į jo vertę. Jeigu turtas naudojamas labai ilgai, bet jo vertė įmonei nereikšminga, toks turtas nebus laikomas ilgalaikiu. Todėl įmonės vadovai patys pasirenka, nuo kurios sumos turtas bus laikomas ilgalaikiu. Biudžetinėms įstaigoms tokią minimalią sumą nustato tų įstaigų savininkė – valstybė. Šiuo metu ta suma lygi 1000 Lt. Tai reiškia, kad kiekvienas turtas, kurio įsigijimo vertė – 1000 Lt ar didesnė, turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui. 1.2 lentelėje pateikiamas ilgalaikis turtas. 1.2 lentelė. Ilgalaikis turtas Pavadinimas Vnt. skaičius Vertė, Lt Vieneto kaina, Lt Suma, Lt (vnt. skaičius x vnt. kaina) Kompiuteris 1 2000,0 2000,0 Spausdintuvas 1 1000,0 1000,0 Transporto priemonė 1 5000,0 5000,0 Viso išleista ilgalaikiui turtui, 8000 Lt Patalpos (kartu su baldais) nuomojamos, todėl jos į ilgalaikį turtą neapskaitomos. 1.3 lentelėje pateikiamas trumpalaikis turtas. 1.3 lentelė. Trumpalaikis turtas Pavadinimas Vnt. skaičius Vertė, Lt Vieneto kaina, Lt Suma, Lt (vnt. skaičius * vnt. kaina) Drelė 1 300,0 300,0 Kanceliarinės prekės - - 100 Lituoklis 1 150 150 Įrankių kompl. 50 50 Testeris 1 50 50 Viso išleista trumpalaikiui turtui, Lt 650 Verslo projekto finansavimas Finansavimas gali vykdomas iš nuosavų ir skolintų (banko paskola) lėšų. Investicijos turi būti lygūs projekto finansavimo šaltiniams (t.y. abi 1.1 lentelės pusės turi būti lygios). 5.2 Projektuojamojo maketo savikainos apskaičiavimas 1.4 lentelėje pateikiamos visos operacijos, reikalingos projektuojamam maketui pagaminti bei įvertinamas šių operacijų darbo imlumas (valandomis). 1.4 lentelė. Projektuojamojo maketo gamybos procesas bei darbo imlumas Operacijos pavadinimas Įrenginys/prietaisas, reikalingas gamyboje Darbo imlumas (T), h 1. litavimas lituoklis 0,8 2.skilių gręžimas drelė 0,3 3.dalių montavimas ir plokštė įrankiai komplektas 0,3 4.laidų montavimas įrankių kompl. 0,3 5. programavimas kompiuteris 0,5 6.testavimas testeris 0,3 Iš viso: 2.5 Gamybos procesas trunka ...2,5.. h arba 0,31 dienų, dirbant 8 h per dieną. 1.5 lentelėje pateikiami parametrai reikalingi projektuojamojo maketo savikainos apskaičiavimui. 1.5 lentelė. Parametrai Parametras Nuomuojamos patalpos plotas, m2 35m2 Nuomuojamos patalpos 1 m2 rinkos kaina metams, Lt 120 Transporto priemone nuvažiuotas nuotolis, vienam gaminiui realizuoti, km 100km 1.6 lentelėje pateikiama projektuojamojo maketo savikaina bei jos struktūra. 1.6 lentelė. Projektuojamojo maketo savikaina bei jos struktūra Išlaidų straipsniai Suma, Lt 1. Išlaidos medžiagoms 5,5 2. Išlaidos pirktiniams gaminiams ir detalėms 48.15 3. Transporto priemonės kuro išlaidos 35 4. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidos 1,23 5. Išlaidos elektros energijai 5,47 6. Išlaidos patalpos šildymui 1,99 7. Išlaidos vandeniui 0,15 8. Išlaidos patalpų nuomai 5,3 9. Išlaidos palūkanoms 150 10. Kitos išlaidos 120,41 Iš viso: 53,65 Išlaidos medžiagoms pateiktos 1.7 lentelėje. 1.7 lentelė. Išlaidos medžiagoms Medžiagos pavadinimas Matavimo vienetas Kiekis Vieneto kaina, Lt Suma, Lt lydmetalis g 15 g 0,2 3,0 litavimo pasta g 5g 0,1 0,5 kvarcas g 1 vnt 2,0 2,0 Iš viso: 5,5 Išlaidos pirktiniams gaminiams ir detalėms pateiktos 1.8 lentelėje. 1.8 lentelė. Išlaidos pirktiniams gaminiams ir pusfabrikačiams Automobilio lietaus jutiklis Kiekis Vieneto kaina, Lt Suma, Lt relė 1 3,78 3,78 montažinė plokštė 40cm2 15,0 13,0 jutiklis 1vnt 15,0 15,0 rezistoriai 5vnt 1,35 6,75 kondensatoriai 3vnt 0,44 1,32 diodas 1vnt 2,5 2,5 tranzistoriai 1vnt 0,40 0,40 Maitinimo kištuko lizdas 1vnt 5,4 5,4 Iš viso: 48,15 Transporto priemonės kuro išlaidos, vienam gaminiui realizuoti. Projektuojamojo maketo gamybai reikalinga transporto priemonė, su kuria buvo pravažiuota ..... km (žr. 1.5 lentelę). Transporto priemonė 100 km sunaudoja ..... l kuro, kurio kaina ..... Lt/l, tai bendros kuro sąnaudos sudarys: Pvz., Jei transporto priemonė 100 km sunaudoja 7 l kuro, kurio kaina 5,0 Lt/l, tai bendros kuro sąnaudos apskaičiuojamos: 7/100 * X km* 5,0 = 7(100x100x5,0)=35,0lt Ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidos. Įmonės veikloje naudojamas ilgalaikis turtas laipsniškai nusidėvi (išskyrus žemę). Todėl turto įsigijimo savikaina paskirstoma per visą jo naudojimo laikotarpį ir kiekvienais metais nurašoma kaip nusidėvėjimo išlaidos. Įmonė gali pasirinkti skirtingus nusidėvėjimo skaičiavimo metodus: • tiesiogiai proporcingas metodas; • produkcijos metodas; • metų skaičiaus metodas; • dvigubas mažėjančios vertės metodas. Paprastai dažniausiai naudojamas tiesiogiai proporcingas metodas. Šiuo metodu skaičiuojant nusidėvėjimą daroma prielaida, kad materialus turtas vienoda suma nusidėvi kiekvienais naudojimo metais. Nusidėvėjimui apskaičiuoti naudojamasi formule: , (1.1) čia N – metinė ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo suma; V1 – ilgalaikio materialiojo turto pradinė vertė; V2 – ilgalaikio materialiojo turto numatoma likvidacinė vertė (paprastai 1 Lt arba 10 proc. nuo V1 ); T – turto naudojimo laikas (metų skaičius). Išlaidų ilgalaikio turto nusidėvėjimui dalis, tenkanti vienam maketui, apskaičiuojama pagal formulę: (1.2) čia N – metinės ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidos , Lt; T – darbo imlumas, h (žr. 1.4 lentelę); F – metinis faktinis darbo laikas, h. F – metinis faktinis darbo laikas apskaičiuojamas: , (1.3) čia D – metinis dienų skaičius, D  365 d.;d – išeiginės dienos, (apie 110 d., paskaičiuoti einamųjų metų); q – pamainos trukmė, q  8 h; s – pamainų skaičius, s  1;  – darbo laiko nuostoliai, proc,   2  5 proc; Išlaidos elektros energijai. Išlaidas elektros energijai sudaro elektros prietaisų sunaudojamos elektros energijos išlaidos ir patalpos apšvietimo išlaidos. Elektros prietaisų sunaudojamos elektros energijos išlaidos (A) apskaičiuojamos 1.10 lentelėje. 1.10 lentelė. Elektros prietaisų sunaudojamos elektros energijos išlaidos Prietaisas Prietaiso darbo imlumas, h Galingumas, kW Tarifas Lt/kWh (2013 m.- 0,501 Lt/kWh) Išlaidos elektros energijai, Lt lituoklis 0,8 0,05 0,501 0,02 testeris 0,3 0,15 0,501 0,02 kompiuteris 0,5 0,7 0,501 0,18 Iš viso: 0,22 , (1.4) čia I el. – išlaidos elektros energijai, Lt; P – galingumas kW (pastaba: kW, ne W); T1– prietaiso darbo imlumas, h; h – 1 kWh tarifas, Lt/kWh. Patalpos apšvietimo išlaidos (B) apskaičiuojamos pagal formulę: I apš.  W*Q*T.*h, I apš.  0.06*35*2,5*1=5,25 lt. (1.5) čia I apš. – patalpos apšvietimo išlaidos, Lt; W – santykinis patalpų apšvietimo galingumas, W  0,06 kW/m2; Q – patalpos plotas, m2 (žr. 5 lentelę); T – darbo imlumas, h (žr. 1.4 lentelę); h – 1 kWh tarifas, Lt/kWh. I b. el – bendros išlaidos elektros energijai: I b. el  I el. + I apš. I b. el  0,22+5,25=5,47 lt. (1.6) Išlaidos patalpos šildymui. Metinės išlaidos patalpos šildymui apskaičiuojamos pagal formulę: I š.m.  Tš*Q*h; I š.m. 6*35*7,5=1575lt čia I š.m. – metinės išlaidos patalpos šildymui, Lt; Tš – šildymo trukmė mėnesiais (6 mėn.); Q – patalpos plotas, m2 (žr. 1.5 lentelę); h – šildymo m2 įkainis (7,5 Lt/1m2 ); Išlaidų patalpos šildymui dalis, tenkanti vienam maketui, apskaičiuojama pagal formulę: , , (1.7) čia I š – išlaidos patalpos šildymui, Lt; T – darbo imlumas, h (žr. 1.4 lentelę); F – metinis faktinis darbo laikas, h; Išlaidos vandeniui. Vanduo naudojamas tik buitiniams reikalams. Pagal LR normatyvus 1 dirbančiajam per mėnesį higieninių poreikių patenkinimui skiriama 1500 l vandens, t.y., 68,2 litrai per vieną darbo dieną: (1.8) čia Iv – išlaidos vandeniui, Lt; ds – dirbančiųjų skaičius; n – faktiškas dirbtų dienų skaičius, d. (žr. skaičiavimą po 1.4 lentele); hv – 1 m3 vandens tarifas, Lt/m3 (2013 m. – apie 7,0 Lt/m3) Išlaidos patalpos nuomai. Metinės išlaidos patalpos nuomai apskaičiuojamos pagal formulę: I p.n..m.  35*120=4200lt , (1.9) čia I p.n..m. – metinės išlaidos patalpos nuomai, Lt; Q – patalpos plotas, m2 (žr. 1.5 lentelę); kn – nuomuojamos patalpos 1 m2 rinkos kaina metams, Lt (žr. 1.5 lentelę); Išlaidų patalpos nuomai dalis, tenkanti vienam maketui, apskaičiuojama pagal formulę: , (1.10) čia I p.n. – išlaidos patalpos nuomai, Lt; T – darbo imlumas, h (žr. 1.4 lentelę); F – metinis faktinis darbo laikas, h. Išlaidos palūkanoms. Išlaidos palūkanoms apskaičiuojamos pagal formulę: Ip. = N · i (Lt) (1.11) čia N – paskolos dydis, Lt, pvz., 4000 Lt (iš 1.1 lentelės), i – palūkanų norma, proc. pvz., 5%. Ip. = 3000 · 0,05 = 150 lt Išlaidų palūkanoms dalis, tenkanti vienam maketui, apskaičiuojama pagal formulę: , (1.12) Kitos išlaidos. Kitos išlaidos – tai išlaidos ryšio paslaugoms, reklamai ir kitos nenumatytos išlaidos. Kitas išlaidas apskaičiuojamos sudedant visus išlaidų straipsnius 1.6 lentelėje (nuo 1 iki 9 straipsnio) ir nuo šios apskaičiuotos išlaidų sumos skirti 2 proc. išlaidų „Kitoms išlaidoms“. Apskaičiavus savikainą, nustatoma projektuojamojo maketo kaina. 1.11 lentelėje apskaičiuojama projektuojamojo maketo kaina. 1.11 lentelė. Projektuojamojo maketo kainos nustatymas, Lt Straipsniai Kaina, Lt 1. Savikaina, Lt (žr. 6 lentelę) 53,65 Lt 2. Pelno antkainis, proc. 21,46 Lt (pvz. 40 proc.) 3. Kaina be PVM, Lt [1+2 straipsnių suma] 75,11 Lt 4. PVM*, Lt 15,77 Lt (2013 m. – 21 proc.) 5. Kaina su PVM*, Lt [3+4 straipsnių suma] 90,88 Lt * PVM tarifas 2013 m. – 21 proc. *Kaina turi būti konkurencinga rinkos kainai. Maksimali metinė apimtis apskaičiuojama pagal formulę: Qmax. = F : T (vnt.) 1978,8/2,5=791,52 (1.13) čia T – darbo imlumas, h (žr. 1.4 lentelę); F – metinis faktinis darbo laikas, h. Pagrįskite maksimalios metinės apimties realizavimo realumą, atsižvelgdami į paklausą, konkurenciją rinkoje. ĮI savininko mokami mokesčiai: • Privalomojo sveikatos draudimo įmokos (PSD) – 9 proc. nuo sumos, kurią IĮ savininkas išsiima asmeniniams poreikiams, bet ne mažiau kaip nuo 1000 Lt/mėn. (MMA), t.y. ne mažiau: 1000 Lt x 9 % = 90,0 Lt; • Valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD) – 28,5 proc. nuo nuo sumos, kurią IĮ savininkas išsiima asmeniniams poreikiams, bet ne mažiau kaip nuo 1000 Lt/mėn. (MMA), t.y. ne mažiau: 1000 Lt x 28,5 % = 285,0 Lt; Šie mokesčiai už mėnesį iki mėnesio pabaigos turi būti sumokami VSDVF, viso 375,0 Lt/mėn. Metams: 4500,0 Lt. • Gyventojų pajamų mokestis (GPM). GPM apmokestinama faktiškai savininko išsiimta suma (prilyginta su darbo santykiais), kurią reikės deklaruoti metinėje atsakaitoje (kodu 02) iki kitų metų gegužės 1 d. Tad, jei trumpuoju laikotarpiu, įmonės savininkas pinigus reinvestuoja į verslą ir jų neišima – GPM nemokamas. • Pelno mokestis: 15% nuo IĮ pelno. Apskaičiuokite grynąjį pelną ir investicijų atsipirkimo laiką, esant maksimaliai pagamintų maketų apimčiai. 1.12 lentelė. Grynasis pelnas ir investicijų atsipirkimo laikas, esant maksimaliai pagamintų maketų apimčiai. Straipsniai Maksimali metinė apimtis, Qmax.,vnt. 1. Pajamos be PVM, Lt 59451,06 2. Savikaina, Lt 42465,05 3. Pelnas, Lt 16986,01 4. IĮ savininko mokesčiai Sodrai, Lt 4500,0 5. Pelnas iki apmokestinimo, Lt 12486,01 6. Pelno mokestis, 15 % [5] 1872,90 7. Grynasis pelnas, Lt 10613,11 8. Kapitalas, Lt 8650 9. Investicijų atsipirkimo laikas*, metų dalis 0,82 *Verslo praktikoje optimalu, kai investicijos atsiperka vidutiniškai per 3 metus. 1. Pajamos be PVM – tai kainos be PVM ir prognozuojamos metinės gamybos apimties sandauga. 2. Savikaina – tai vieno vieneto savikainos (žr. 1.6 lentelę) ir prognozuojamos metinės gamybos apimties sandauga. 3. Pelnas – tai pajamų ir savikainos skirtumas, [3]=[1]-[2]. 4. IĮ savininko mokesčiai Sodrai, (4500 Lt). 5. Pelnas iki apmokestinimo, [5]=[3]-[4]. 6. Pelno mokestis, 15 % nuo pelno iki apmokestinimo, [5]x15 %. 7. Grynasis pelnas – tai pelno iki apmokestinimo ir mokamo pelno mokesčio skirtumas, [7]=[5]-[6]. 8. Kapitalas (investicijos) atkeliamas iš 1.1 lentelės. 9. Investicijų atsipirkimo laikas = kapitalas/metinis grynasis pelnas, [9]=[8]/[7]. Šie rodikliai apskaičiuoti, darant optimistinę prielaidą, jog bus realizuota maksimali gamybos apimtis. Tačiau realiai egzistuoja rizika, kad maksimalios paklausos nebus. Toliau pateikiami skaičiavimai, esant 50 % maksimalios apimties realizavimui. Q50% = Qmax.:2; 1.13 lentelė. Projektuojamojo maketo savikaina bei jos struktūra, realizuojant 50 % maksimalios apimties Q50% Išlaidų straipsniai Suma, Lt 1. Išlaidos medžiagoms 5,5 2. Išlaidos pirktiniams gaminiams ir detalėms 48,15 3. Transporto priemonės kuro išlaidos 35 4. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidos 1,23 5. Išlaidos elektros energijai 5,47 6. Išlaidos patalpos šildymui 1,99 7. Išlaidos vandeniui 0,3 8. Išlaidos patalpų nuomai 5,3 9. Išlaidos palūkanoms 300 10. Kitos išlaidos 120,41 Iš viso: 53,65 Bendrosios išlaidos elektros energijai perskaičiuojamos pagal formulę: I b. el – bendros išlaidos elektros energijai: I b. el  I el. + I apš. · 2 (1.14) t.y., gamybinė elektros energijos dedamoji nesikeis, o apšvietimo elektros energija reikia padauginti iš 2. 1.14 lentelėje apskaičiuojama projektuojamojo maketo kaina, realizuojant 50 % maksimalios apimties Q50% 1.14 lentelė. Projektuojamojo maketo kainos nustatymas, realizuojant 50 % maksimalios apimties Q50% Lt Straipsniai Kaina, Lt 1. Savikaina, Lt (žr. 13 lentelę) 53,65 2. Pelno antkainis, proc. 21,46 3. Kaina be PVM, Lt [1+2 straipsnių suma] 75,11 4. PVM, Lt 15,77 5. Kaina su PVM*, Lt [3+4 straipsnių suma] 90,88 1.15 lentelė. Grynasis pelnas ir investicijų atsipirkimo laikas, realizuojant 50 % maksimalios apimties Q50% , Lt Straipsniai Q50%,vnt. pvz.,50 vnt. 1. Pajamos be PVM, Lt 29725,53 2. Savikaina, Lt 21232,52 3. Pelnas, Lt 8493,01 4. IĮ savininko mokesčiai Sodrai, Lt 4500,0 5. Pelnas iki apmokestinimo, Lt 3993,01 6. Pelno mokestis, 15 % [5] 598,95 7. Grynasis pelnas, Lt 3394,06 8. Kapitalas, Lt 4325 9. Investicijų atsipirkimo laikas, metų dalis 1,27 Pateikite išvadas. Išvadose turi atsispindėti abieju prielaidų (maksimalios apimties ir 50 % ): • Projektuojamojo maketo savikaina. • Projektuojamojo maketo kaina su PVM. • Išlaidų straipsniai, sudarantys didžiausią jų dalį bei rekomendacijos joms mažinti. • Investicijų atsipirkimo laikas, grynasis pelnas. Projekto rezultatų aptarimas Projektuojant automobilio lietaus jutiklį buvo pasiektas norimas tikslas, sumaketuoti pigesnį ir paparstesniu veikimo principu veikianti jutiklį. Analizuojant automobilio lietaus jutiklius buvo nustatyta dėl kurių priežasčių jutiklis gali veikti netinkamai. Projektuojant nusprestą pridėti prie jutiklio kaitinimo elementą, tam, kad būtų galima greičiau pademonstruoti veikimo principą. Projektuojamas jutiklis yra pigesnis už įprastą lietaus jutiklį, jo veikimas nėra sudetingas, jį galima įdiegti į bet kurį automobilį, trūkumas – matysis jutiklis automobilio išorėje. Šiame darbe pateiktus informacinius, projektuojamus rezultatus galima pritaikyti projektuojant patobulintus lietaus jutiklius. Išvados ir rekomendacijos Įprasta automobilio lietaus jutiklio sistema yra brangi ir sudėtinga, tad buvo iškeltas probleminis klausimas, kaip suprojektuoti paprastesniu veikimo principu veikiantį automobilio lietaus jutiklį. Norint išspręsti probleminį klausimą, iškeltas pagrindinis darbo tikslas, suprojektuoti kitaip veikiantį, bet tą pačią funkciją atliekantį automobilio lietaus jutiklį, įvykdyti šie uždaviniai : • Apžvelgus įprasto jutiklio veikimo principą ir konstrukcinius elementus, pastebėta, jog ši sistema yra sudėtinga ir brangi. • Išanalizavus rinkoje esančius analogus, nuspręsta, jog jutiklio sudedamoji dalis- infraraudonųjų spindulių diodai nėra plačiai naudojami automobilių komforto sistemose. • Projektuojant automobilio lietaus jutiklį, nuspręsta pridėti prie jo apačios pakaitinimo elementą, kad jutiklis geriau ir patikimiau funkcionuotu, prieita išvados, kad ši sistema yra paprastesnė, pigesnė. • Pateiktose sistemos schemose aiškiai pateikiama informacija apie jų veikimą bei jų komponentus. • Pateikiant darbų sauga ir sveikatos instrukcijas, nurodyta autoelektriko bendri reikalavimai. • Atlikus veiklos ekonominę analizę nustatyta, kad projektuojamo jutiklio sistemos savikaina būtų 90,88 Lt. Šis projektas būtų sėkmingas, nes atsipirktų per 9 mėn, kai normalus atsipirkimo laikotarpis yra 3m. Rekomendacijos : Šia medžiaga galėtų pasinaudoti autoservisai, kurie įdiegia papildomas automobilio komforto sistemas, nes Lietuvoje ši sistema nėra pardavinėjama ir diegiama į automobilius. Projektuojamo automobilio lietaus jutiklio gamybos sąnaudos nėra didelės, todėl ši sistema greitai atsipirktų. Literatūros sąrašas 1. Lendraitis V. Jutikliai. – Kaunas, 2011. 72-74 p. 2. Balbonas D. Vyšniauskas V. Jutikliai. – Šiauliai, 2008. 82-84 p. 3. Stanislovas P. Elektroninės saugos sistemos. – Vilnius, 2008. 110 p. 4. Žekonis J. Automobilų priežiūra 2 dalis. – Kaunas, 2008. 159 p. 5. Automobilio lietaus jutiklio projektavimas. [ žiūrėta 2013 gegužės 10 d.]. Prieiga per internetą: . 6. Elektronika. [žiūrėta 2013 gegužės 12 d.]. Prieiga per internetą: 7. Internetinė automobilio lietaus jutiklio sistemos parduotuvė. [ žiūrėta 2013 gegužės 23 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!