Apdirbimo cecho projektavimas

 1.Įvadas Projektuojamas objekts yra apdirbimo cechas NR.1 21-25 dalis.Šioje dalyje yra sumontuoti 32 elektros įrenginiai.Šiems įrenginiams pajungti buvo panaudota 6 paskirstymo spintos.Visi laidai pajungti spintoms buvo klojami pagal sienas. Patalpos matmenys:ilgis-29m.,plotis-36m.,aukštis-5m. Cechas yra priskiriamas prie antros kategorijos vartotojų, kuriems elektros energijos nutraukimas yra susijęs su dideliais ekonominiais nuostoliais, žmonių ir transporto prastovomis, gaminamos produkcijos broko padidėjimu. Elektros tinklas maitinantis šios kategorijos vartotojus turi turėti ne mažiau, kaip du energijos šaltinius, o energijos tiekimo nutraukimas leidžiamas laikotarpiuireikalingam rankinio arba automatinio rezervo įvedimui. Todėl suprojektuota elektros energijos tiekimo schema turi būti patikima, lengva eksploatuoti ir remontuoti, Turi būti teisingai parinktos srovei laidžios dalys ir apsaugos priemonės. Objektas yra visais požiūriais pavojongas elektriškai. Tam kad apsaugoti cecho darbuotojus ir įrenginius nuo trumpų jungimų ir kitų nenormalių darbo režimų poveikio, reikia naudoti tinkamas apsaugos priemones. Tam skirta įžeminimo sistema. Darbo saugumui užtikrinti turi būti imtasi visų darbo saugos priemonių. Projektuojant cechą neturi būti pamiršta ir gamtos apsauga. Tam reikia prisilaikyti gamtos apsaugos reikalavimų. Projektuojant elektros tiekimo schemą naudosimės įviariais žinynais ir kita literatūra, kuri yra nurodoma literatūros sąraše. 2.Elektros vartotojų pagrindiniai parametrai Pagal įrenginių tipus ir galingumus nustatome projektuojamo objekto pagrindinius parametrus. Varikliai elektros įrenginiams parenkami iš žinynų. Iš žinyno parenkant variklį pridedami ir visi pagrindiniai jų parametrai. Jie reikalingi tolimesniam objekto projektavimui. Parinkinėjant variklį jo galia turi būti tokia pati arba artima įrenginio galiai. Iš žinyno parenkame pagrindinius variklių parametrus: Pn – variklio galia; cos φ – galios koeficientas; η – naudingo veiksmo koeficientas; ki – išnaudojimo koeficientas; kap – apkrautumo koeficientas. Apkrautimo koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę: kap=;–––––––––––––(2.1.) Pįr – įrenginio galia, kW; Pn – variklio galia, kW. Pavyzdys: ––Pįr = 4,5kW;––– Pn = 5,5kW kap== 0.82; Visi šie duomenys surašomi į lentelę 2.1 Elektros vartotojų pagrindiniai parametrai 2.1 lentelė Eil. Nr. Įrenginio pavadinimas Tipas Skaičius,n Pįr, KW Parinkto variklio tipas Pn, KW cos φ η ki kap 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 1 6-ių špindėlių tekinimo staklės 1265M-6 1 17,14 Sg 180M-4 18,5 0,9 90,5 6,8 0,93 2 4-ių špindėliu tekinimo staklės 1262M-4 2 14,725 Sg 160L-4 15 0,87 89,5 7,3 0,982 3 6-ių špindėliu tekinimo staklės 1A240-6 1 17,35 Sg 180M-4 18,5 0,9 90,5 6,8 0,938 6 Švitrinis galastuvas - 1 - - - - - - - 8 Tekinimo revolverinės stakles 15136 1 5,625 Sg 132S-4 5,5 0,84 85,5 6,9 1,023 9 Tekinimo revolverinės stakles 1A136 4 14,20 Sg 160L-4 15 0,87 89,5 7,3 0,947 10 Tekinimo revolverinės stakles 1A124 4 1,825 TSg100L-4A 2,2 0,82 79 5,5 0,829 13 Skutimo šlifavimo staklės 3M634 1 - - - - - - - 15 Specialiosgrežimo staklės - 1 1,7 TSg 100L-4 2,2 0,82 79 5,5 0,772 16 Šlifavimo staklės 114C 1 7,5 Sg132S-2B 7,5 0,88 88,5 7,5 1 19 Tekinimo revolverinės staklės 1336P 2 4,625 Sg132S-4 5,5 0,84 85,5 6,9 0,841 20 Tekinimo revolverinės staklės 1b124 1 5,625 Sg132S-4 5,5 0,84 85,5 6,9 1,023 33 Vertikalaus prasiuvimo staklės C-306 1 7,0 Sg132M-4 7,5 0,85 87 6,7 0,933 39 Tekinimo staklės 1A616 5 4,625 Sg132S-4 5,5 0,84 85,5 6,9 0,841 47 Stalinis gręžtuvas HC12A 1 0,6 Sg80-4B 0,75 0,8 75 4,5 0,8 50 Tekinimo revolverinės staklės 1b318 3 2,925 TSg100L-4B 3,0 0,81 82 6,1 0,975 56 Uždarymo staklės Б1Φ 1 2 TSg100L-4 2,2 0,82 79 5,5 0,909 57 Plokščios šlifavimo staklės 3740 5 27,50 Sg200L-4 30 0,88 92,5 7,1 0,917 58 Tekinimo staklės TB-3200 2 2,925 TSg100L-4A 3,0 0,81 82 6,1 0,975 59 Becentrinės šlifavimo staklės 3Г182 1 16,95 Sg180M-4 18,5 0,9 90,5 6,8 0,916 60 Tekinimo revolverinės staklės 1Π611 1 1,825 TSg100L-4A 2,2 0,82 79 5,5 0,829 61 Vertikalaus gtręžimo staklės 2A135 1 4,12 Sg132S-4 5,5 0,84 85,5 6,9 0,75 63 Vertikalaus gtręžimo staklės 2H118 1 4,12 Sg132S-4 5,5 0,84 85,5 6,9 0,75 66 Vertikalusfrezas BΦ-14 1 1,875 Tsg100L-4A 2,2 0,82 79 5,5 0,829 67 Vertikalios frezavimo staklės - 2 - - - - - - - 68 Vertikalus frezas BΦ-11 1 1,875 TSg100L-4A 2,2 0,82 79 5,5 0,829 70 Tekinimo stalas C193H 1 2,07 Tsg100L-4A 2,2 0,82 79 5,5 0,941 71 Horizontalus frezas 6M825 1 14 Sg160L-4 15 0,87 89,5 7,3 0,933 73 Spec.vertikalios gręžimo staklės 2H135bc84 2 9,2 Sg160M-4 11 0,85 89 7 0,84 78 Vidaus šlifavimo staklės 3A226 1 5,0 Sg132S-4 5,5 0,84 85,5 6,9 0,91 80 Tekinimo staklės AΛ2-C2 2 4,5 Sg132S-4 5,5 0,84 85,5 6,9 0,82 3. Transformatorinės pastatymo vietos nustatymas ir elektros energijos tiekimo schemos sudarymas 3.1.Transformatorinės nustatymo vieta Žinodami staklių galią, bei jų pastatymo vietą galima rasti transformatorinės pastotės pastatymo vietą. Norint ją rasti reikia paskaičiuoti įrenginių apkrovos centrą. Tam tikslui cechas yra patalpinamas į koordinačių sistemą. Skaičiavimo principas parodytas 2.1 paveiksle. 3.1 pav Norėdami paskaičiuoti įrenginių apkrovos centrą surandamės šia formule: Xac=; (3.1.) Yac=; (3.2.) Čia: Pn – įrenginio galia; X – atstumas nuo Y ašies iki įrenginio centro; Y – atstumas nuo X ašies iki įrenginio centro. Skaičiavimo pavyzdys: Xac cm; Yac= cm; Pastotė gali būti trijų tipų: atvirai stovinčios, priglausto tipo ir vidinės. Paskaičiavus matome, kad pastotė turi būti pastato viduje taške A, tai yra vidinė, bet kadangi pastato viduje neužtenka vietos tai ji bus priglausto tipo, tai yra statoma prie pastato sienos taške B, kaip parodyta 3.2 paveiksle. 3.2 Elektros energijos tiekimo schemos sudarymas Elektros energijos tiekimo pramonės įmonėms schema priklauso nuo atskirų vartotojų galingumo, jų kiekio, paskirstymo, kitų faktorių ir turi patenkinti siuos reikalavimus: 1. Užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą, priklausomai nuo vartotojų kategorijos. 2. Turėti optimalius techninius – ekonominius rodiklius, spalvotųjų metalų išnaudojimą, eksploatacines išlaidas ir elektros energijos nuostolius. 3. Turi būti lengvai eksplotuojama. Elektros energijos tiekimo schemos būna trijų pagrindinių tipų: 1. Radialinės. 2. Magistralinės. 3. Mišrios. Radialinės elektros tinklo schemos naudojamos pavienių galingų energijos šaltinių ir atskirų grupių mažesnės galios vartotojų maitinimui atskiromis linijomis. Radialinės schemos paprastai montuojamos iš laidų arbą kabelių. Magistralinės elektros tinklo schemos naudojamos dideliam kiekiui vidutinės ir mažos galios energijos vartotojų maitinimui. Magistrlių funkcijas atlieka šinolaidžiai t.y. laidininkai sudaryti iš trijų – keturių šinų. Naudojant šinolaidžius, lengva keisti elektros įrenginių išsidėstymą cechuose priklausomai nuo pasikeitusių gamybos technologijų. Mišrios elektros tinklo schemos – tai tokios schemos, kuriose panaudojami radialinių ir magistralinių schemų sudarymo principai. Projektuojamam objektui parenkame pastarąją t.y. mišrią elektros energijos tiekimo schemą, kurią sudaro įvadinė spinta, iš kurios maitinasi šeši paskirstymo skydai. Vartotojų apsaugai nuo trumpų jungimų ir perkrovimų naudojame automatiniai jungikliai. Ją parenkame, nes atsižvelgdami į įrenginių išdėstymą ceche negalime pritaikyti nei radialinės, nei magistralinės elektros energijos tiekimo schemų. Šios schemos schematinį vaizdą pateikiame 3.3. paveikslėlyje. 4. Projektuojamo objekto elektros tinklų skaičiavimas ir patikrinimas 4.1 Paskirstymo elektros tinklų skaičiavimas ir patikrinimas Paskirstymo elektros tinklai yra skaičiuojami taip: 1. Turint visus vartotojų parametrus paskaičiuojame ilgalaikę srovę, pagal kurią iš žynynų parenkame laido skerspjųvio plotą bei vamzdžio skerspjųvį. 2. Pagal variklio galią parenkame automatinį jungiklį. 3. Atliekame laido ir automatinio jungiklio patikrinimus. Skaičiavimui naudojame šias formules: (4.1.1) čia: Id – darbo srovė, A; kap – variklio apkrautumo koeficientas; Pn – variklio nominalinė galia, kW; Un – nominalinė įtampa, kV; cosφ – variklio galios koeficientas; η – variklio naudingumo koeficientas. Pagal darbo srovę parenkame iš žinyno laidininką. Parinkdami apsaugą naudojame šias formules: In.a ≥ Id; (4.1.2) čia: In.a. – automatinio jungiklio nominalaus apkrovimo srovė, A. Iš.at = 1,15 ∙ Id (4.1.3) čia: Iš.at. – automatinio jungiklio šiluminio atkabiklio srovė, A. Noredami paskaičiuoti elekrtomagnetinio atkabiklio srovę, paskaičiuojame nominalinę ir paleidimo sroves: ; (4.1.4) ; (4.1.5) Iel.at. = (1,2 ÷ 1,5) · Ipal; (4.1.6) čia: In. – nominali variklio srovė, A; Ipal. – variklio paleidimo srovė, A; ki – variklio galios išnaudojimo koeficientas; Iel.at. – automatinio jungiklio elektromagnetinio atkabiklio srovė, A. Turėdami šiuos duomenis iš žynyno parenkame automatinį saugiklį Parinkdami automatinį saugiklį elektrinio atkabiklio srove surandame taip: (4.1.7) Skaičiavimo patikrinimą atliekame palei šią formulę: ; (4.1.8) čia: Il – parinkto laidininko leistina srovė, A. Pateikiame kelis tipinius skaičiavimo pavyzdžius: 1. Plokščios šlifavimo staklės,numeris plane 57. Visus variklio parametrus turime 2.1 lentelėje Apskaičiojame darbo srovę. Parenkame laidą PV(5x1,5) Vp20; Il = 17A; Parenkame apsaugą: In.a ≥ 51,35 Paskaičiuojame šiluminio atkabiklio srovę: Iš.at = 1,15 ∙ 51,35=59,1A Noredami paskaičiuoti elekrtomagnetinio atkabiklio srovę, paskaičiuojame nominalinę ir paleidimo sroves: ; ; Iel.at = 1,3 ∙ 397,53=516,79A Parenkame automatinį saugiklį: KTA3-100-63A In.a. = 100A Atliekame skaičiavimo patikrinimą: ; Sąlyga neįvygdoma: Kadangi sąlyga netenkinama parenkame naują laidininką: PV(3x16+1x8) 30 Il = 80A Atliekame skaičiavimo patikrinimą: Sąlyga įvygdoma: 2.Stalinis gręžtuvas numeris plane 47. Visus variklio parametrus turime 2.1 lentelėje Apskaičiojame darbo srovę. Parenkame laidą PV(4x1,5) Vp=15; Il = 17A; Parenkame apsaugą: In.a ≥ 1,52A; Paskaičiuojame šiluminio atkabiklio srovę Iš.at = 1,15 ∙ 1,52 = 1,75A; Noredami paskaičiuoti elekrtomagnetinio atkabiklio srovę, paskaičiuojame nominalinę ir paleidimo sroves: =A Iel.at = 1,3 ∙ 8,55= 11,12A; Parenkame automatinį jungiklį KTA3-25-2,5A In.a. = 25A; Iš.at = 2A; Atliekame skaičiavimo patikrinimą: ; 8,5>1,15 Sąlyga įvykdyta. 3 Tekinimo revolverinės staklės, numeris plane 8. Visus variklio parametrus turime 2.1 lentelėje Apskaičiojame darbo srovę. Parenkame laidą PV(4x1,5) Vp=15; Il = 17A; Parenkame apsaugą: In.a ≥ 11,9A; Paskaičiuojame šiluminio atkabiklio srovę Iš.at = 1,15 ∙ 11,9 = 13,68A; Noredami paskaičiuoti elekrtomagnetinio atkabiklio srovę, paskaičiuojame nominalinę ir paleidimo sroves: Iel.at = 1,3 ∙ 80,25 = 104,33A; Parenkame automatinį jungiklį: KTA3–25–16A In.a. = 25A; Iš.at = 14A; Iel.at = 176A; Atliekame skaičiavimo patikrinimą: Sąlyga įvykdyta. Visi kiti skaičiavimo rezultatai surašomi į 4.1 lentelę Paskirstymo įrenginys Eil Nr. Skaičius vnt Pn, kW Id, A Parinktas laidininkas Il, A Vp, mm Parinktas automatinis jungiklis In,a , A Iš.at, A Iel.at, A Parinktas laidininkas, kai netenkinama sąlyga Il, A Vp, mm 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 PS1 15 1 2,2 4,28 PV(4x1,5) 17 15 KTA3-25-6,3A 25 5 69 5,67 - - - 33 1 7,5 14,38 PV(4x1,5) 17 15 KTA3-25-20A 25 17 220 1 PV(3x2+1x1,5) 22 15 39 4 5,5 9,78 PV(4x1,5) 17 15 KTA3-25-16A 25 10 179 1,7 - - - 57 4 30 51,35 PV(3x10+1x5) 60 25 KTA3-100-63A 100 63 882 0,95 PV(3x16+1x8) 80 30 66 2 2,2 4,28 Pv(4x1,5) 17 15 KTA3-25-6,3A 25 5 69 3,4 - - - PS2 16 1 7,5 14,6 PV(4x1,5) 17 15 KTA325-20A 25 17 220 1 PV(3x2+1x1,5) 22 15 19 2 5,5 9,78 PV(4x1,5) 17 15 KTA3-25-16A 25 10 179 1,7 - - - 39 2 5,5 9,78 PV(4x1,5) 17 15 KTA3-25-16A 25 10 179 1,7 - - - 56 1 2,2 4,7 Pv(4x,5) 17 15 KTA5-6,3A 25 5 69 3,4 - - - 58 1 3 6,7 PV(4x1,5) 17 15 KTA3-25-10A 25 8 110 2,12 - - - 63 1 5,5 8,73 PV(4x1,5) 17 15 KTA3-25-16A 25 11 176 1,54 - - - 70 1 2,2 4,8 PV(4x1,5) 17 15 KTA3-25-6,3A 25 5 69 3,4 - - - PS3 33 1 7,5 14,38 PV(4x1,5) 17 15 KTA3-25-20A 25 17 220 1 PV(3x2+1x1,5) 47 1 0,75 1,52 PV(4x1,5) 17 15 KTA3-25-2,5A 25 2 28 8,5 - - - 50 3 3 6,7 PV(4x1,5) 17 15 KTA3-25-10A 25 8 110 2,12 - - - 60 1 2,2 4,28 Pv(4x1,5) 17 15 KTA3-25-6,3A 25 5 69 3,4 - - - 61 1 5,5 8,73 PV(4x1,5) 17 15 KTA3-25-16A 25 11 176 1,54 - - - 73 1 11 18,56 PV(3x2+1x1,5) 22 15 KTA3-25-25A 25 22 275 1 PV(3x3+1x1,5) 28 20 78 1 5,5 10,59 PV(4x1,5) 17 15 KTA3-25-16A 25 13 176 1,3 - - - PS4 57 1 30 51,35 PV(3x10+1x5) 60 25 KTA3-100-63A 100 63 882 0,95 PV(3x16+1x8) 80 30 58 1 3 6,7 PV(4x1,5) 17 15 KTA3-25-10A 25 8 110 2,12 - - - 59 1 18,5 31,6 PV(3x3+1x1,5) 32 20 KTA3-100-40A 100 37 560 0,86 PV(3x6+1x3) 42 20 71 1 15 27,31 PV(3x3+1x1,5) 32 20 KTA3-100-40A 100 32 560 1 PV(3x4+1x2) 38 20 PS5 9 4 15 27,7 PV3x3+1x1,5) 32 20 KT3-100-40A 100 32 560 1 PV(3x4+1x2) 38 20 10 4 2,2 4,28 PV4x1,5) 17 15 KTA3-25-6,3A 25 5 69 3,4 - - - 20 1 5,5 11,9 PV(4x1,5) 17 15 KTA3-5-16A 25 14 176 1,21 - - - PS6 1 1 18,5 32,1 PV(3x4+1x2) 38 20 KTA3-100-40A 100 37 560 1,03 PV(3x6+1x3) 46 20 2 2 15 29,42 PV(3x3+1x1,5) 32 20 KTA3-100-40A 100 34 560 0,94 PV(3x5+1x3) 42 20 3 1 15 29,42 PV(3x3+1x1,5) 32 20 KTA3-100-40A 100 34 560 0,94 PV(3x5+1x3) 42 20 8 1 5,5 11,9 PV(4x1,5) 17 15 KTA3-5-16A 25 14 176 1,21 - - - PS1 paskirstymo įrenginių parenku paskirstymo skyda ESS-4,kurio vardinė srovė =10100A PS2 paskirstymo įrenginių parenku paskirstymo skyda ESS-4,kurio vardinė srovė =10100A PS3 paskirstymo įrenginių parenku paskirstymo skyda ESS-4,kurio vardinė srovė =10100A PS4 paskirstymo įrenginių parenku paskirstymo skyda ESS-3,kurio vardinė srovė =10100A PS5 paskirstymo įrenginių parenku paskirstymo skyda ESS-3,kurio vardinė srovė =10100A PS6 paskirstymo įrenginių parenku paskirstymo skyda ESS-3,kurio vardinė srovė =10100A 4.2 Magistralinių eliektros tinklų skaičiavimas Skaičiuodami magisitralinius elektros tinklus, nadojamės šiomis formulėmis: Paskaičiuojame vieno įrenginio pareikalaujamą iš tinklo galią: (4.2.1) čia: P2n – pareikalaujama iš tinklo galia, kW; Pn – nominali galia, kW; η – variklio naudingumo koeficientas. Turėdami P2n randame vidutiniąją aktyviąją galią: (4.2.2) čia: Pvid – vidutinė aktyvioji galia, kW; kiš – išnaudojimo koeficientas. Radę Pvid paskaičiuojame vidutinę reaktyviąją galią: (4.2.3) čia: Qvid – vidutinė reaktyvioji galia, kVar;. tgφ – galios koeficientas. Paskaičiavę šiuos dydžius galime rasti visų magistelės maitinamų įrenginių sumines galias: (4.2.4) (4.2.5) (4.2.6) čia: P2nΣ – suminė visų magistralės įrenginių pareikalaujama iš tinklo galia, kW; PvidΣ – suminė visų magistralės įrenginių aktyvioji galia, kW; QvidΣ – suminė visų magistralės įrenginių reaktyvioji galia, kVar. Paskaičiuojame vidutinį išnaudojimo koeficientą: (4.2.7) (4.2.8) Tam, kad nustatyti efektinį įrenginių skaičių (nef) skaičiuojame didžiausios ir mažiausios galios santykį t.y. didį m: (4.2.9) čia: Pn.max – didžiausia įrenginio galia, kW; Pn.min – mažiausia įrenginio galia, kW. Žinodami dydį m galime paskaičiuoti efektinį įrenginių skaičių, atsižvelgdami į šias sąlygas: 1. Jeigu tai: (4.2.10) čia: nef – efektinis įrenginių skaičius; Pn.n – įrenginio nominalinė galia, kW; 2. Jeigu tai: nef = n; (4.2.11) čia: n – įrenginių skaičius, vnt. 3. Jeigu tai: nef = n; (3.2.12) 4. Jeigu kiš.vid 5; kiš.vid=0,1613; tai nef skaičiuojame pagal formulę: Iš lentelių surandame: nef*=0,56 Iš lentelių surandame: kmax=2,1; Kadangi n>10; tai Qsk = QvidΣ =39,67 kvar; Parenkame laidą PV(3x35+1x25) Vp35 Il=125A T-PS2 magistralės skaičiavimo rezultatai Įrenginio pavadinimas n, vnt Pn, kW PnΣ, kW η kiš cos φ tg φ Pvid, kW Qvid, kvar kmax Psk, kW Qsk, kvar Ssk, kVA Uždarymo st. 2 2,2 5,56 0,79 0,14 0,6 1,33 0,78 1,04 – – – – Vertikalaus gręžimo st. 5 5,5 32,16 0,855 0,16 0,6 1,33 5,15 6,85 – – – – Tekinimo staklės 1 3 3,66 0,82 0,14 0,6 1,33 0,51 0,68 – – – – Šlifavimo staklės 1 7,5 8,77 0,885 0,16 0,6 1,33 1,4 1,86 – – – – PS1-PS2 12 161,6 188,15 - 0,161 0,607 1,31 30,3 39,67 - - - - Viso žemos įtampos el. tinkle 21 204 238,6 – 0,15 0,606 1,3 38,14 50,1 2,1 75,16 50,1 90,33 Kadangi: n>5; kiš.vid=0,153; tai nef skaičiuojame pagal formulę: Iš lentelių surandame: nef*=0,47 Iš lentelių surandame: kmax=2,1; Kadangi n>10; tai Qsk = QvidΣ = 50,1kvar; Parenkame kabelį (VVG 3x50+1x25) Il = 170A; Parenkame apsaugą: Parenkame automatinį jungiklį: KTA3–160S–50A; Iš.at=45A; Atliekame skaičiavimo patikrinimą: Sąlyga įvykdoma. PS3-PS4 magistralės skaičiavimo rezultatai Įrenginio pavadinimas n, vnt Pn, kW PnΣ, kW η kiš cos φ tg φ Pvid, kW Qvid, kvar kmax Psk, kW Qsk, kvar Ssk, kVA Tekinimo st. 3 3 10,97 0,82 0,14 0,6 1,33 1,53 2,03 – – – – Vidaus šlifavimo st. 2 5,5 12,86 0,855 0,16 0,6 1,33 2,06 2,74 – – – – Stalinis gręžtuvas 1 0,75 1 0,75 0,14 0,6 1,33 0,14 0,19 – – – – Spec.vertikalios st. 1 11 12,36 0,89 0,23 0,65 1,17 2,84 3,32 – – – – Vertikalios prasiuvimo st. 1 7,5 8,6 0,87 0,16 0,6 1,33 1,37 1,82 - - - - Viso žemos įtampos el. tinkle 9 41,45 48,57 - 0,17 0,617 1,27 8,33 10,62 2,1 17,34 11,69 20,91 Parenkame laidą(PV3x4+1x2) Vp20 Il = 35A; T-PS4 magistralės skaičiavimo rezultatai Įrenginio pavadinimas n, vnt Pn, kW PnΣ, kW η kiš cos φ tg φ Pvid, kW Qvid, kvar kmax Psk, kW Qsk, kvar Ssk, kVA Tekinimo st. 3 3 10,97 0,82 0,14 0,6 1,33 1,53 2,03 – – – – Ploksčios šlifavimo st. 2 5,5 12,86 0,855 0,16 0,6 1,33 2,06 2,74 – – – – Horizontalus frezas 1 0,75 1 0,75 0,14 0,6 1,33 0,14 0,19 – – – – Becentrinės šlifavimo st. 1 11 12,36 0,89 0,23 0,65 1,17 2,84 3,32 – – – – Tekinimo revolverinės st. 1 7,5 8,6 0,87 0,16 0,6 1,33 1,37 1,82 - - - - PS3-PS4 9 41,45 48,57 - 0,17 0,617 1,27 8,33 10,62 - - - - Viso žemos įtampos el. tinkle 14 107,95 129,07 - 0,16 0,61 1,31 21,14 27,66 1,99 41,1 27,66 49,54 4.5 lentelė Parenkame laidą (PV3x16+1x8) Vp30 Il = 80A; Parenkame automatinį jungiklį: KTA3–100–25A; PS6-PS5 magistralės skaičiavimo rezultatai 4.6 lentelė Įrenginio pavadinimas n, vnt Pn, kW PnΣ, kW η kiš cos φ tg φ Pvid, kW Qvid, kvar kmax Psk, kW Qsk, kvar Ssk, kVA 6-ių špindėrių tekinimo st.. 2 18,5 40,88 0,905 0,16 0,6 1,33 6,54 8,7 – – – – 4-ių špindėrių tekinimo st. 2 15 33,52 0,895 0,16 0,6 1,33 5,36 7,13 – – – – Tekinimo revolverinės st. 1 5,5 4,7 0,855 0,16 0,6 1,33 0,752 1,01 – – – – Viso žemos įtampos el. tinkle 5 72,5 79,1 - 0,16 0,6 1,33 12,65 16,84 2,42 30,63 18,52 35,79 Parenkame laidą (PV3x10+1x5) Vp25 Il = 70A; T-PS5 magistralės skaičiavimo rezultatai 4.7 lentelė Įrenginio pavadinimas n, vnt Pn, kW PnΣ, kW η kiš cos φ tg φ Pvid, kW Qvid, kvar kmax Psk, kW Qsk, kvar Ssk, kVA Tekinimo revolverinės st. 4 15 67,04 0,895 0,16 0,6 1,33 10,73 14,27 – – – – Vertikalus frezas 4 2,2 11,14 0,79 0,14 0,6 1,33 1,56 2,07 – – – – PS5-PS6 5 72,5 79,1 - 0,16 0,6 1,33 12,65 16,84 – – – – Viso žemos įtampos el. tinkle 13 141,3 150,28 - 0,165 0,6 1,33 24,94 33,18 1,84 45,63 33,18 56,42 Parenkame laidą (PV3x25+1x16) Vp30 Il = 100A; Parenkame automatinį jungiklį: KTA3–100–25A; 4.3.Elektros tinklų skaičiavimo patikrinimas pagal leistinus įtampos nukrypimus Didžiausi leistini įtampos nukrypimai linijos gale, kai apkrovimas 100 yra lygūs: Vl = –10; Įtampos nukrypimai ant transformatorinės šinų: Vš = 0; Leistinus įtampos nukrypimuspaskaičiuojame pagal formulę: Ul = Vš – Vl; (4.3.1) čia: Ul – leistini įtampos nukrypimai; Vš –įtampos nukrypimai ant trnsformatorinės šinų; Vl – didžiausi leistini įtampos nuokrypimai linijos gale; Ul =0–(–10) = 10 Norint paskaičiuoti realius įtampos nukrypimus turime žinoti: 1. Aktyviąją laidininko varžą. 2. Induktyviąją laidininko varžą. 3. Laidininko ilgį. 4. Skaičiuojamąją darbo srovę. 5. Galios koeficientą. Žinodami šiuos dydžius, realius įtampos nukrypimus, paskaičiuojame pagal formulę: (4.3.2) čia: U – įtampos nukrypimai, V; In – darbo srovė, A; rn – aktyvinė laidininko varža, ; cos – galios koeficientas; xn – induktyvinė laidininko varža, ; sin – galios koeficientas; Aktyvinė ir induktyvinė laidininkų varžos yra paskaičiuojamos pagal formules: (4.3.3) (4.3.4) čia: r0 – sąlyginė aktyvioji laidininko varža, randama iš žynynų, priklausomai nuo laidininko medžiagos ir jo skerspjųvio ploto, x0 – sąlyginė induktyvioji laidininko varža, randama iš žynynų, priklausomai nuo laidininko medžiagos ir jo skerspjųvio ploto, ln – laidininko ilgis,km; Įstatę šias varžų išraiškas į 3.3.2 formulę matome, kad įtampos nukrypimai yra lygųs: (4.3.5) Procentinė įtampos nukrypimų reikšmė yra randama pagal formulę: (4.3.6) čia: – procentinė įtampos nukrypimų reikšmė.%; – nominali įtampa,V; Visi nuostoliai yra surašomi į 4.3.1 pav.,4.3.2 pav. ir į 4.3.3 pav. Paskaičiuojame įtampos nukrypimus T-PS2 magistraliai: Paskaičiuojame įtampos nuostolius T-PS3: 4.3.2 pav Paskaičiuojame įtampos nuostolius T-PS6 4.4 Apšvietimo elektros tinklų skaičiavimas ir patikrinimas Pagal įrengimo būdą dirbtinio apšvietimo sistemos yra skirstomos į: 1 Bendrąjį apšvietimą; 2 Mišrųjį apšvietimą. Bendrasis apšvietimas yra skirtas apšviesti visaipatalpai. Jis gali būti: tolygus ir lokalizuotas. Esant tolygiam apšvietimui šviestuvai išdėstomi tolygiai, o esant lokalizuotam – atsižvelgiama į įrenginių išdėstymą, todėlgeriau apšviečiamos darbo vietos. Esant mišriam apšvietimui šalia bendro apšvietimo šviestuvų įrengiami vietinio apšvietimo šviestuvai. Pagal funkcinę paskirtį dirbtinis apšvietimas skirstomas į: 1 Darbinį. 2 Avarinį. 3 Evakuacinį. 4 Apsauginį. 5 Budimąjį. Šiame ceche mes naudojame bendrojo apšvietimo sistemą, nes patalpą reikia apšviesti tolygiai. Skaičiuojant apšvietimą buvo naudotasi kompiuterine apšvietimo skaičiavimo programa OptiWin 2.5. Šios programos pagalba mes sužinojome: šviestuvų skaičių, tipą, galią, jų išsidėstymą patalpoje, taip pat vidutinį patalpos apšviestumą. Naudodamiesi kompiuterine programa OptiWin 2.5, sužinojome, kad cechui apšviesti reikės 42 šviestuvų. Apšvietimui naydosime:dvilempius, GIRT5 258 M6 tipo šviestuvus. Naudodami šiuos šviestuvus gavome, kad vidutinis apšviestumas Evid = 140lx. Šviestuvai ceche išdėstyti šešiomis eilėmis, kurias norėdami sumažinti stroboskopinį efekta, kuriam esant atrodo, kad besisukantis velenas stovi, užmaitinsime iš skirtingų fazių. Skaičiuojant budintįjį apšvietimą reikia žinoti , kad jam reikia skirti nuo 5 iki 10 procentų bendrojo apšvietimo šviestuvų. Kadangi bendrąjam apšvietimui mes naudojame 42 šviestuvus, 2 iš jų paskirsime budunčiąjam apšvietimui. Visi budinčiojo apšvietimo šviestuvia dalyvaus bendrąjame apšvietime, tik juos užmaitinsime atskira linija, iš kito transformatiriaus. Šviestuvų išsidėstymas ir jų maitinimo schema parodyta 4.4.1 paveikslėlyje. Skaičiuojame pirmą apšvietimo linijos dalį, (apš.–1): Linijoje yra 7 šviestuvai. Vienos lempos galia: Pl =. 28W; Kadangi šviestuve yra dvi lempos suminę lempų galią randame pagal formulę: Šviestuvo galia bus lygi: Suminė šviestuvų galia: Paskaičiuojame darbo srovę: Parenkame kabelį: VVG(3x1,5); Vp15; Il = 19A; Parenkame apsaugą: Parenkame automatinį jungiklį: KTA3–25–4.0A; Ina=25A; Iš.at=3A; Iel.at=44A; Skaičiavimo patikrinimas: Sąlyga tenkinama. Skaičiuojame linijos dalį (apš-2): Linijoje yra 6 šviestuvai. Parenkame kabelį: VVG(3x1,5); Vp15; Il = 19A; Parenkame apsaugą: Parenkame automatinį jungiklį: KTA3–25–6,3A; Ina=25A; Iš.at=5A; Iel.at=69A; Skaičiavimo patikrinimas: Sąlyga tenkinama. Budinčio apšvietimo skaičiavimas: Parenkame kabelį: VVG(3x1,5); Vp15; Il = 19A; Parenkame apsaugą: Parenkame automatinį jungiklį: KTA–25–2,5A; Ina=25A; Iš.at=2,5A; Iel.at=28A; Skaičiavimo patikrinimas: 19>2,5; Sąlyga tenkinama. Parenkame budinčio apšvietimo skydelį: KA7–1TE; Magistralės TP-AS skaičiavimas Parenkame kabelį: VVG(4x1,5); Vp15; Il = 19A; Parenkame apsaugą: Parenkame automatinį jungiklį: KTA3–25–10A; Ina=25A; Iš.at=8A; Iel.at=110A; Skaičiavimo patikrinimas: Sąlyga tenkinama. Įtampos nuokrypų apšvietimo tinkluose skaičiavimas: Skaičiuodami įtampos nukrypimus apšvietimo tinkluose, iš pradžių apskaičiuojame apkrovų momentus: Itampos nukrypimai paskaičiuojami pagal formulę: C – koeficientas, kuris priklauso nuo laidininkų medžiagos ir fazių skaičiaus, surandamas iš žynynų; F – laidininkų skerspjųvio plotas; M1 ir M2 tai apkrovų momentai. 5. Projektuojamo objekto transformatorinės tipo ir galios parinkimas, transformatorių skaičiaus nustatymas, srovei laidžių dalių bei apsaugos aparatūros parinkimas 5.1. Projektuojamo objekto transformatorinės tipo ir galios parinkimas, transformatorių skaičiaus nustatymas Kuriant elektros energijos tiekimo sisitemas ir norint užtikrinti elektros energijos tiekimo patikimumo reikiamą laipsnį būtina atsižvelgti į elektros energijos vartotojo kategoriją. Visi elektros energijos vartotojai skirstomi į tris pagrindines kategorijas: • I kategorija. Šiai kategorijai priskiriami vartotojai, kuriems elektros energijos tiekimo nutraukimas yra susijęs su pavojumi žmogaus gyvybei, pagrindiniu technologinio proceso sutrikimu, dideliais ekonominiais nuostoliais. Dabartiniu metu išskiriamas dar vienas pogrupis, kuriems elektros energijos netekimas yra draudžiamas (visiškai). Elektros tinklas maitinantis šios kategorijos vartotojus turi turėti ne mažiau kaip 2 nepriklausomus vienas nuo kito energijos šaltinius, o energijos tiekimo nutraukimas leidžiamas laikotarpiui reikalingam automatinio rezervo įvedimui. 5.1.1 pav. čia: ES – energetinė sistema; NE – nuosava elektrinė; ARĮ – automatinis rezervo įvedimas. • II kategorija. Prie antros kategorijos priskiriami vartotojai, kuriems elektros energijos tiekimo nutraukimas yra susijęs su dideliais ekonominiais nuostoliais, žmonių ir transporto prastovomis, gaminamos produkcijos broko padidėjimas. Elektros tinklas maitinantis šios kategorijos vartotojus, turi turėti ne mažiau kaip du elektros energijos šaltinius, o energijos tiekimo nutraukimasleidžiamas laikotarpiui reikalingam rankinio ar automatinio rezervo įvedimui. 5.1.2 pav. čia: ARĮ – automatinis rezervo įvedimas; RRĮ – rankinis rezervo įvedimas. • III kategorija. Jai priklauso vartotojai, kurie negali būti priskirti prie pirmos ir antros kategorijų. Elektros tinklas, maitinantis šios kategorijos vartotojus, gali turėti vieną energijos šaltinį, o elektros energijos tiekimo nutraukimas leidžiamas laikotarpiui: avarijos likvidavimui, bet ne ilgesniam, kaip 24 val. 5.1.3 pav. Kadangi cecho vartotojai yra antros kategorijos, parenkame modulinę transformatorinę su dviem transformatoriais: MT 10x17–160...400. Parinkinėdami transformatorių naudojamės šiomis formulėmis: Paskaičiavę šiuos dydžius galime rasti visų magistelės maitinamų įrenginių sumines galias: (5.1.1) (5.1.2) (5.1.3) čia: P2nΣ – suminė, transformatoriaus maitinamų įrenginių pareikalaujama iš tinklo galia, kW; PvidΣ – suminė transformatoriaus maitinamų įrenginių aktyvioji galia, kW; QvidΣ – suminė transformatoriaus maitinamų įrenginių reaktyvioji galia, kVar. Paskaičiuojame vidutinį išnaudojimo koeficientą: (5.1.4) (5.1.5) Tam, kad nustatyti efektinį įrenginių skaičių (nef) skaičiuojame didžiausios ir mažiausios galios santykį t.y. didį m: (5.1.6) čia: Pn.max – didžiausia įrenginio galia, kW; Pn.min – mažiausia įrenginio galia, kW. Žinodami dydį m ir atsižvelgdami į 3.2 skyriuje nurodytas sąlygas galime paskaičiuoti efektinį įrenginių skaičių. Apskaičiavę nef iš kreivių arba lentelių surandame kmax, kurį turėdami galime surasti Psk: (5.1.7) čia: kmax – Norėdami rasti skaičiuojamąją reaktyvinę galią, turime atsižvelgti į įrenginių skaičių. Kai n > 10, tai Qsk = Qvid, o kai n 3; kiš5; ; ; Iš lentelės randame ; ; Kadangi >10,tai =; ; ; Parenkame kompensacinę galią: Parenkame du kompensacinius įrenginius: YK - 0,38 – 54 - 3Y3 ir YK - 0,38 - 18,5 - 2Y3 Kurie tarpusavyje tra sujungti lygiagrečiai. Žemos įtampos elektros tinkles su kompensatoriumi: Randame likutį skaičiuojamosios galios: Randame pilnąją galią: Parenkame transformatorių: TMG-63/10 Paskaičiojame kompensacinę darbo srovę kompensatoriams; Parenkame kabelį pajungti kompensatoriui; VVG(3x25+1x16) Il=170A Parenkame apsaugas Iįd>Ikomp1 Iįd>110,2A Parenkame automatinį jungiklį:KTA3-160S-50A Atliekame skaičiavimo patikrinimą: 1,54>1,15 Antrojo transformayoriaus parinkimas: Įrenginio pav. n Pn (kW) P2N (kW) kiš cos tg Pvid (kW) Qvid (kvar) kmax Psk (kW) Qsk (kvar) Ssk (KVA) T-PS6 13 141,3 150,28 0,16 0,6 1,33 24,94 33,18 - - - - Budintys apšvietimas 40 2,48 2,976 0,85 0,95 0,33 2,53 0,835 - - - - Viso žemos įtampos tinkle 53 143,78 153,26 0,17 0,62 1,24 27,47 34,02 1,4 38,46 34,02 51,35 Viso žemos įtampo tinkle su kompensatoriu-mi 53 143,78 153,26 0,17 0,89 0,06 - -3,148 1,4 - -3,148 56,08 Atliekame skaičiavimą be kompensatorių: ; ; ; ; ; Kadangi m>3; kiš5; ; ; Iš lentelės randame ; ; Kadangi >10,tai =; ; ; Parenkame kompensacinę galią: Parenkame kompensacinį įrenginį: YK - 0,38 – 54 - 3Y3 Žemos įtampos elektros tinkles su kompensatoriumi: Randame likutį skaičiuojamosios galios: Randame pilnąją galią: Parenkame transformatorių: TMG-63/10 Paskaičiojame kompensacinę darbo srovę kompensatoriams; Parenkame kabelį pajungti kompensatoriui; VVG(3x25+1x16) Il=100A Parenkame apsaugas Iįd>Ikomp1 Iįd>100A Parenkame automatinį jungiklį:KTA3-100-25A Atliekame skaičiavimo patikrinimą: 1,22>1,15 Scheminis transformatoriaus vaizdas pateiktas 5.1.3 paveikslėlyje; 5.2 Srovei laidžių dalių bei apsaugos aparatūros parinkimas ir patikrinimas Parenkant ir tikrinant srovei laidžias dalis bei apsaugos aparatūrą, reikia žinoti trompo jungimo sroves, galias bei kitus parametrus. Skaičiuojant trumpų jungimų parametrus energijos tiekimo sistemoje arba jos dalyje, yra sudaroma energetinės sistemos ar jos dalies principinės schemos atstojamoji schema. Į ją įtraukiami tik pagrindiniai energetinės sistemos elementai (energijos šaltiniai, transformatoriai, energijos perdavimo linijosir t.t). Šioje schemoje sužymimi visų elementų pagrindiniai parametrai ir numatomi trumpų jungimų skaičiavimo taškai. Pagal atstojamąją schemą yra sudaroma skaičiavimo schema, kurioje pagrindiniai sistemos elementai pakeičiami rezistoriais. Pagrindinių energetinės sistemos elementų parametrai: 1. Bazinė galia Sb (MVA). Galima pasirinkti vieną iš rekomenduojamų Sb reikšmių: 1.1. Jeigu žinoma sistemos galia Ss, tai Sb = Ss; 1.2. Jeigu sistemos galia Ss = ∞ tai Sb = Str, Str – transformatorių suminė galia, kVA; 1.3. Bet kokiu kitu atveju išskyrus pirmąjį Sb = (1,10,100,1000)MVA; 2. Bazinę įtampą Ub (kV) imame lygią to taško arba laipto įtampai, kuriame skaičiuojame trumpus jungimus. 3. Bazinė srovė: (5.2.1) čia: Ib – bazinė srovė, A; Sb – bazinė pilnoji galia, kVA; Ub – bazinė įtampa, V. 4. Energijos šaltinio santykinė varža: (5.2.2) čia: xs* – sistemos santykinė varža; x’s* – energijos šaltinio santykinė varža. 5. Energijos perdavimo linijos santykinė varža: (5.2.3) čia: xl* – energijos perdavimo linijos santykinė varža; Un – nominali įtampa, kV; l – linijos ilgis, km; x0 – santykinė varža, kuri yra lygi: oro linijoms: x0 = 0,4; kabelinėms linijoms: jei tai jei tai 6. Transformatoriaus santykinė varža: (5.2.4) čia: xtr* – transformatoriaus santykinė varža; Uk% – procentinė transformatoriaus trumpo jungimo įtampa, %; Str – transformatoriaus galia, kVA; 7. Trumpo jungimo srovė: (5.2.5) čia: Ik – trumpo jungimo srovė. kA; xk* – santykinė trumpo jungimo varža. 8. Smūgio srovė: (5.2.6) čia: ism – smūgio srovė, kA; ksm – smūgio koeficientas. 9. Trumpo jungimo galia: (4.2.7) čia: Sk – trumpo jungimo galia, MVA. Parinkdami ir tikrindami apsaugos aparatūra paskaičiuojame šiuos dydžius: 5.2.1 pav. Trumpų jungimu k1 ir k2 taškuose skaičiavimas: Paskaičiojame darbo srovę įvadiniam laidui: Parenkame oro linijai laidą,nes transformatorius yra užmaitinamas oro linija: AS (3x50); Il = 210A; Atliekame patikrinimą pagal šiluminį trumpo jungimo poveikį: Parinktas laidininkas tinka Parenkame galio skyriklį: 5.2.2 Lentelė Skaičiuoti parametrai Renkamo aparato parametrai Un = 10kV; Un = 12kV; Id = 3,6A; In = 630A; Id = 3,6A; Iiš = 630A; ism = 3,56kA; Id.at = 40kA; Ik1 = 1,4; Itr.j = 40kA; Bk = 1,42kA 0,9s; It .at = 16kA·1s; Parenkame skyriklį:OR412 Trumpų jungimų k3 ir k4 taškuose skaičiavimas: Paskaičiuojame darbo srovę šynai: Parenkame šiną: AT 15x3; In = 165A; Patikriname šiną pagal mechekaninį trumpo jungimo poveikį: ; Kadangi tai šynolaidis atlaikys mecaninį povekį. 6. Projektojamo objekto transformatorinės įžeminimo įrenginių skaičiavimas Įžeminimo įrenginį sudaro: įžemikliai ir įžeminimo laidininkai. Įžemikliai – tai laidininkai turintys gerą kontaktą su žeme. Jie skirstomi į dvi grupes: 1. Nartūralūs įžemikliai (vamzdynai, statybinių konstrukcijų metalinė armatūra, geležinkelių bėgiai ir t.t.). 2. Dirbtiniai įžemikliai: 2.1.Storasieniai plieniniai vamzdžiai. 2.2.Metaliniai kampuočiai. 2.3.Plieniniai strypai. 2.4.Metaliniai variuoti strypai. Įžeminimo laidininkai naudojami įžemiklių sujungimui ir įžeminimo įrenginio prijungimui prie įžeminamų objektų. Įžeminimo įrenginių skaičiavimas atliekamas tokia tvarka: 1. Pagal elektros įrenginių įtampą, įžemėjimo srovių dydį nustatome normuojamą įžeminimo įrenginio varžą (Rįž). 2. Randame vertikalaus įžemiklio varžą. (6.1) čia: Rv – vertikalaus įžemiklio varža, ; sk – skaičiuojamoji specifinė grunto varža, m; l – įžemiklio ilgis, m; k1 – koeficientas įvertinanti įžemiklio formą arba konstrukciją: (vamzdžiams ir apvaliems metaliniams strypams – k1 = 2; kampuočiams – k1 = 2,1); d – apvaliems įžemikliams išorinis skersmuo, o kampuočiams – sienelės aukštis, m; hvid – vidutinis įžemiklių įgilinimas, m. 3. Randame horizontalaus įžemiklio arba jungiančiosios juostos varžą. (6.2) čia: lj – jungiančiosios juostos ilgis, m; k – koeficientas įvertinantis juostinių įžemiklių formą (apvalių – k=1, stačiakampių – k=2); hvidj – juostos vidutinis įgilinimas (hvidj  0,8 m). 4. Randame teorinį įžemiklų skaičių. (6.3) 5. Randame faktinį įžemiklių skaičių. (6.4) čia: v ir j – vertikalių ir juostinių įžemiklių ekranavimo koeficientai randami iš kreivių arba lentelių, priklausomai nuo teorinio įžemiklių skaičiaus ir santykio atstumo tarp įžemiklių su įžemiklio ilgiu. 6. Nustatome faktinę įžeminimo įrenginio varžą. (6.5) čia: ’v – vertikalių įžemiklių ekranavimo koeficientas, kuris randamas iš kreivių arba lentelių priklausomai nuo faktinio įžemiklių skaičiaus ir santykio atstumo tarp įžemiklių su įžemiklio ilgiu. Projektuojamam objektui įžeminima atliksime kampuočiais kurių ilgis yra 3 metrai.Įžeminimas yra daromas durpėse.Iš lentelių pasirenkame Rįž=2, kadangi prie šio įrenginio bus jungiama transformatoriaus žemos įtampos neutralė. Pagal duotas formules paskaičiuojame įžeminimą: Kadangi sąlyga neivygdoma todėl parenkame daugiau įžemiklių: Modulinė transformatorinės schema: 7.Darbo ir gamtos sauga 7.1 Darbo sauga 1.Elektros įrenginiai gali buti klasifikuojami pagal įtampas: Elektros įrenginiai skirstomi į pavojingus ir nepavojingus aukštos ir žemos įtampos elektros įrenginius. Apsaugos eksplotuojant žemos ir aukštos įtampos įrenginius turi atitikti elektros įrenginių vardinės įtampos dydį. 2.Patalpų klasifikacija: Elektros įrenginių patalpos pagal pavojingumą gali būti klasifikuojamos į tris pagrindines klases: a) Labai pavojingos patalpos; b) pavojingos patalpos; c) nepavojingos patalpos. Labai pavojingomis patalpomis laikomos: 1) Patalpos kuriuose egzistuoja organiškai arba chemiškai aktyvi aplinka; 2) Šlapios patalpos; 3) Patalpos kuriose yra taikytini du ar daugiau pavojingoms patalpoms taikytini požymiai. 3.Elektrotechninių gaminių klasifikacija: 1) 0 klasė-elektrotechniniai gaminiai kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina tik pagrindinė izoliacija; 2) 0I klasė- elektrotechniniai gaminiai kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina pagrindinė izoliacija ir kuriose yra įžeminimui skirtas elementas,tačiau yra maitinami iš tinklo be įžeminimo kontakto lanksčiu laidu be įžeminimui skirtos gyslos; 3) I klasė- elektrotechniniai gaminiai kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina ne tik pagrindinė izoliacija,bet prie jų korpusų yra prijungti apsauginio įžeminimo laidai,esantys virvėlaidyje,jų liečiamuose srovei laidžiose dalyse negali atsirasti įtampa pažeidus pagrindinę izoliaciją. 4) II klasė- elektrotechniniai gaminiai kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrina ne tik pagrindinė izoliacija,bet yra numatytos papildomos apsaugos priemonės ir kuriose numatytas apsauginis įžeminimas; 5) III klasės- elektrotechniniai gaminiai kuriuose apsaugą nuo pavojingo elektros srovės poveikio užtikrinama saugia įtampa ir kurių vidinės bei išorinės įrenginio dalyse nėra didesnės negu 42V įtampos. 7.2 Gamtos sauga Daugiausia teršalų į aplinką patenka iš pramonės įmonių, nes įmonės nesirūpina, kaip reikia sunaikinti gamybines atliekas ir gamybinio proceso metu atsiradusius teršalus. Jie dažniausiai išmetami ar išpilami į aplinką. Tai labai kenkia gamtai. Taigi mes turime pasiekti, kad to nebūtų. Atliekos ir teršalai turi būti saugiai sandėliuojami, iki tol kol juos bus galima sunaikinti. Įmonės privalo turėti užteršto vandens valyno įrenginius, teršalų surinkimo įrenginius. Gamybinės atliekos turi būti metamos į specialius konteinerius, o naikinamos turi būti tik tam skirtose vietose. Atliekų deginimo metu, esant aukštai degimo temperatūrai ir pakankamam deguonies kiekiui susidaro daug nuodingų degimo produktų, kurie teršia atmosferą, su krituliais patenka į gruntą, o toliau į vandens telkinius. Taigi atliekų deginimo įmonės privalo turėti filtrus, kurie sulaiko visas kenksmingas medžiagas. Oro teršimą galima mažinti šiaus būdais: 1. Valant išmetamas kenksmingas dujas, bei sulaikant dulkes gamybos proceso pabaigoje. 2. Įdiegiant pažangias gamybos technologijas. 3. Naudojant ekologiškai švarų kurą. Geriausių rezultatų galima pasiekti derinant visus nurodytus būdus. Anglies ir azoto oksidų išmetimą į atmosferą galima būtų sumažinti, geriau reguliuojant bei nustatant optimalų degimo režimą. Svarbi priemonė atmosferos teršimui mažinti būtų mazuto ir anglies pakeitimas ekologiškai švaresniu kuru. Taigi mažindami aplinkos užteršimą padėsime ne tik gamtai, bet ir sau. Literatūros sąrašas 1. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės.– Vilnius, 2002 . 2. B. B. Aфанасыва , Cправочник по электрическим аппаратам высокого напряжения. –Ленинград.: Энэргоатомиздат, 1987. 3. Saugos taisyklės eksploatuojant elektros įrenginius DT11-02. – Vilnius, 2002. 4. Elektros linijos ir instaliacija. – Vilnius, 1999, 5. Elektros įrenginių įžeminimas ir apsauga nuo viršįtampių. – Vilnius, 1999. 6. V. Lubinas Kaimo elektriko žinynas. – Vilnius.: Mokslas, 1989. 7. И. Л. Каганов Курсовое и дипломное проектирование. – Mосква.: Агропромиздат, 1990. 8. Л. Л. Коновалова, Л. Д. Рожкова Электроснобжение промышленных предприятий и установок. – Москва.: Энэргоатомиздатб 1989. 9. Б. Ю. Липкин Электроснобжение промышленных предприятий и установок. – Москва.: Высшая школа, 1990. GRAFINĖ DALIS

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!