Aukščiausiojo teismo kompetencija

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas Lietuvos Respublikoje. Aukščiausiasis Teismas kasacinio proceso tvarka nagrinėja baudžiamąsias bylas dėl įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių ir nutarčių (BPK 366 str.), taip pat civilines bylas dėl apeliacinės instancijos teismų sprendimų ir nutarčių (CPK 340 str. 1 d.). Kasacija yra ekstraordinari teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik išimtiniais atvejais, kuriuos apibrėžia Baudžiamojo ir Civilinio proceso kodeksai, įtvirtindami kasacijos pagrindus (BPK 369 str., CPK 346 str.). Aukščiausiasis Teismas bylas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu. Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinio, paskirtis – per kasacinėse nutartyse suformuotus precedentus užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma atitinkamo skyriaus teisėjų, esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus.
c) susipažindamas su apygardos teismų ir Apeliacinio teismo darbu vietose bei kitais būdais konsultuoja teisėjus bendraisiais įstatymų taikymo klausimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali konsultuoti ir apylinkės teismų teisėjus.
• Specialaus įstatymo (Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymas (1990 05 02, Nr. I-180, nauja redakcija nuo 1998 03 25 (įstatymas Nr. VIII-656, 98.03.12, Žin., 1998, Nr.28-729) nustatyta tvarka išduoda asmenų, kurie buvo represuoti okupacinių režimų teisminių institucijų, pilietinių teisių atkūrimo pažymėjimus. Skundus (teikimus) dėl atsisakymo išduoti pažymėjimus ar išduotų pažymėjimų anuliavimo pagal specialaus įstatymo nustatytą procedūrą nagrinėja Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos.
• Dalyvauja sprendžiant teismingumo ginčus. Ginčus dėl bylų teismingumo, kurie kyla tarp administracinių ir bendrosios kompetencijos civilines bylas nagrinėjančių teismų, nagrinėja Teismingumo kolegija, į kurią pagal įstatymą (Teismų įstatymo 37 str.) įeina du Aukščiausiojo Teismo atstovai - Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, kuris pirmininkauja kolegijai, ir vienas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!