Auklėjimo idėjos Šatrijos Raganos apysakoje ,,Sename dvare‘‘

 Auklėjimo idėjos Šatrijos Raganos apysakoje ,,Sename dvare‘‘ Skaitant apysaką, išryškėja labai daug auklėjamųjų idėjų, kurios persipina su paprasčiausiomis gyvenimiškomis situacijomis, labai ryškūs šilti mamos ir vaikų, artimųjų, kaimo gyventojų santykiai, meilė gimtinei, savo tautai. Visam tam priešpastatomas godumas, sulenkėjimas, kito nesupratimas, neįvertinimas. Mama labai paprastai, šiltai moko savo dukrelę Irusią švelnumo, gerumo: ,, Mamatė išpjovė ant vieno stuobrelio mano raidę ir tarė: -Dabar čia bus tavo fotelis, Irusia, o kai čia sėdėsi, atmink mamatę, ir vien geros ir gražios mintys teateinie į tavo galvelę.‘‘ Vaiko atsakas į mamos švelnumą, vaiko supratimą - tai mergaitės su meile siuvinėjama dovanėlė mamai vardinių proga. Tai paprasta staltiesėlė spintelei prie mamos lovos, kad vakare, gesindama žvakę, o ryte, žiūrėdama į laikrodį, mama, pamatydama staltiesėlę, prisimintų Irusią. Net rožes mama su dukra prižiūri kartu, džiaugiasi jų grožiu. Įdomus auklėjamasis momentas kuomet tėvas ir mama padeda spręsti Spūdžio ir Rimeikos ginčą dėl bičių spiečiaus. Mama pasiūlo kaimynams bičiuliautis, nes jau net bitės to nori, bet jiems su tuo nesutikus, išeitį randa tėvas: palikti spiečių Rimeikai, nes jis neturi bičių, o Spūdžiui atiduoda savo spiečių, kuris neseniai suspietė. Mamai apgailestaujant, kad nepavyko dviejų vyrų priversti pasielgti teisingai sulig tradicija, tėvas atsako: ,, lengviau sugalvoti sąmojingą ištarą, negu priversti chamą prie teisybės‘‘. Geri pamokymai ir bobutės pasakų šalyje: ,, Su aitvaru, pupeli, nenoriek niekumet susidieti. Tij piniga tiera geri, kur žmogus savo rūpesčiu ir darbu įsigije‘‘. Bobutė, remdamasi savo patirtimi, skatina vaikus augti darbsčiais. Būti darbščiais skatina ir tai, kad vaikai eina į laukus, kur dirba samdiniai, neša jiems valgį, stebi darbą, išsiaiškina moterų pokalbio metu, kad tinginystė piktina kitus. Stengdamasi, apsaugoti vaikus nuo minčių apie mirtį, norėdama kad vaikai būtų kuo mažiau skaudinami, kad jie suvoktų, jog mirtis yra neišvengiamas dalykas, mama aiškina apie žmogaus kūno, o ne sielos mirtį, apie tai, kad po mirties gyvenimas tęsiasi danguje: ,, O siela nemari, ji eina žvaigždėtais keliais pas dievą, kur gera.‘‘ Šiame kūrinyje mama tarsi šviesos spindulys ne tik šeimoje, bet ir visame kaime. Ji gydo serganžius vaikus, moko juos, pataria motinoms, auklėja jas, moko higienos, primena motinos ir žmonos priedermę. Net žinodama, kad virėja vagiliauja, mama per savo švelnumą nenori pagauti ją už rankos ir bausti, stengiasi apginti prieš savo vyrą, kuris gana griežtai paaiškina: ,,Juk leisdama vogti, demoralizuoji savo šeimyną. Švelnumas puikus daiktas, bet pirmų pirmiausia žmogus privalo gerai eiti savo priedermes, o jei privalo, tai ir gali.‘‘ Didelį džiaugsmą vaikams suteikia mamos grojimas, dėdės ir bočelio dainavimas. Džiugina išvykos į gamtą, kuriose mama moko grožėtis ir džiaugtis artimiausios gamtos – daubos, pievos skardžio, Šatrijos kalvos, žvaigždėtos nakties grožiu. Atvykstantis žydelis Šmulka, savo pasakojimais apie aplankytus toli gyvenančius jo vaikus, apie jo gyvenimą pas juos užsienyje, apie grįžimą namo skatina mylėti savo kraštą, jame gyventi: ,, Kap aš čia sugrįža

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!