Augalų fiziologija ir biotechnologija

FIZIOLOGIJA – mokslas, triantis gyvųjų organizmų fizikines, biochemines ir informacijos perdirbimo funkcijas.
BIOTECHNOLOGIJA – technologinis biologinių sistemų arba gyvų organizmų panaudojimas žmogui naudingų prroduktų ir procesų kūrimui arba modifikavimui.
Plazminę membraną sudaro: fosfolipidai, glikolipidai, steroliai, baltymai.
Membranos baltymai: hidrofilinė, hidrofobinė baltymų dalis, fosfolipidų dvisluoksnis.
Plazmodezma – mikroskopinis kanalas augalinėse ląstelėse, kuris kerta jų ląstelės sienelę. Plazmodezmos leidžia augalinėms ląstelėms komunikuoti ir transportuoti medžiagas.
Endoplazminis tinklas – vamzdelių ir maišelių cisternų sistema; sintezė; grūdėtasis ir lygusis endoplazminis tinklas. Išorėje padengtas ribosomomis – šiurkštusis ET.
Lygusis ET – nėra ribosomų, lipidų sintezė, detoksikacija, angliavandenių metabolizmas.
Goldžio kompleksas – surenka ir modifikuoja baltymus iš ET; koncentruoja, pakuoja ir skirsto baltymus; sintetina polisacharidus ląstelės sienelei.
Vakuolės – subrendusios sudaro 30-90% ląstelės tūrio. Dengia tonoplastas. Palaiko slėgį iduje, mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, cukrų, fermentų, baltymų ir antrinių metabolitų saugykla; virškinimas; pH ir jonų homeostazės palaikymas; antipatogeninių medžiagų kaupimas (glikozidai, fenoliniai jung.); toksinių medžiagų neutralizavimas; pigmentų kaupimas.
Mitochondrijos – ląstelės kvėpavimas (išgauna energiją iš org.molekulių), gamina ATP; dvigubos membranos struktūra (išorinė membrana lygi, vidinė su kristomis); žiedinė chromosoma.
Plastidės (leukoplastai, chloroplastai, etioplastai, chromoplastai, proplastidės, amiloplastai ir t.t.) – tik eukariotų ląstelėse, būdinga tik augalams; turi dvigubą membraną; 2 vidinės ertmės (membranų sistema, stroma/matriksas); turi ribosomas (iRNR transliacija, baltymų sintezė); turi nedidelį kiekį DNR; pagrindinės plastidės yra chloro/chromo/leukoplastai.
Chloroplastai – dviguba membrana, stroma, granai, tilakoidai.
Ląstelės sienelė: palaiko turgorą, suteikia tvirtumą ląstelei ir audiniams, riša ląsteles tarpusavy, tįsta, dalijasi, saugo nuo patogenų. Sudaryta iš celiuliozės fibrilių (pektinai/hemizeliuliozė) ir ląstelės sienelės baltymų, kovalentinės ir vandenilinės jungtys. Ląstelės tįsimo kryptis priklauso nuo celiuliozės fibrilių orientacijos. Sienelės sustiprintos ligninu.
Augalinės ląstelės: glikoproteinas, celiuliozės mikrofibrilės, rūgštinio pektino ir hemiceliuliozės molekulės, Ca tilteliai tarp pektino molekulių.
Rozetės – celiuliozės mikrofibrilės sintazės (CMF). Paima UPD gliukozę iš ląstelės vidaus ir susuka celiuliozės fibriles. (UPD – uridin difosfato gliukozė)
CMF – surenkamos sintazių, kurios juda plazmos membranoje. Naujai susintetintos fibrilės pakuojamos tarpe tarp plazminės membranos ir jau esančios sienelės.
Sintazių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!