Augalo stiebo, šaknų ir lapo sandara, vienaskilčių/dviskilčių augalų skirtumai, augalų organų audiniai

Augalų struktūros ir funkcijos.
Žiediniai augalai yra įvairūs, nes prisitaiko gyveni įvariomis sąlygomis. Paprastai turi trejopus vegetatyvinius organus. Šių organų (šaknies, stiebo ir lapų) dėka augalas gyvena. Žiedai gyvuoja tik dauginimosi metu.
Šaknis.
Augalo šaknų sistemą sudaro pagrindinė šaknis su šalutinėmis(šoninėmis) šaknimis. Šaknų sistema siurbia vandenį su mineralinėmis medžiagomis, taip aprūpindamo jomis visą augalą. Šaknies siurbiamąją galią padidina šakniaplaukiai – pailgėjusios šaknį dengiančių ląstelių ataugos. Šakniaplaukių ląstelės visąlaik atsinaujina. Taip pat šaknyse gaminasi hormonai stimuliuojantys stiebų augimą ir derinantys stiebo dydį su šaknimis. Daugiamečių augalų fotosintezės produktai kaupiami šaknyse.
Stiebas.
Augalo stuomenį sudaro stiebas ir lapai. Stiebas – pagrindinė augalo ašis, prie kurios tvirtinasi šoninės šakos. Žiedinio augalo viršūnėje yra audinio kurio dėka augalas auga aukštyn ir užaugina lapus. Lapai savaime išsidėsto,kad jiems kliūt kuo daugiau šviesos. Vieta, kurioje lapas prisitvirtina prie stiebo yra bamblys, o tarpas tarp dviejų bamblių – tarpubambliu. Gulsčiuose augaluose bamblių vietoje nelytiniu būdu formuojasi nauji augalai. Stiebas atlieka atraminę funkciją, jame esančiais laidžiaisiais audiniais gabenamas vanduo ir minėralinės medžiagos iš šaknų į lapus ir fotosintezės produktai iš lapų į šaknis. Vandens inudus sudaračios dalelės yra negyvos. Kaikurių augalų stiebai, ne tik perneša medžiagas, bet ir jas kaupia. Tai daroma stiebagrumbiuose.
Lape vyksta fotosintezė, kuriai reikia vandens, anglies dioksido ir Saulės šviesos. Į juos vanduo patenka iš šaknies sistemos per stiebą. Paprastai jie būna platūs ir ploni, kad maksimaliai galėtu anglies dioksidą ir Saulės energiją akumuliuoti. Lapai beveik niekada nesumedėja, visos ląstelės gyvos, o didžiąją lapo dalį sudaro audinys vykdantis fotosintezę. Plokščioji papo dalis – lapalakštis, o kotelis kuriuo prisitvirtina prie stiebo lapkotis. Lapo pažastis – smailus kampas tarp lapkočio ir stiebo, joje yra pažastinis(šoninis) pumpuras, iš jo išauga šaka arba žiedas. Kai kurie lapai: saugo pumpurą nuo aplinkos poveikio, pritvirtina augalą prie atramos, kaupia maisto medžiagas, gaudo vabzdžius.
Į šias grupes augalai skirstomi pagal tai kiek turi sėklaskilčių – tai arba maisto...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!