Augalų struktūrinės organizacijos tipai. Vegetatyvinio augalo organų samprata

Dumblis- priskiriamas visiems augalams gyvenantiems vandenyje. Prie dumblių priskiriama, pats mažiausias pasaulyje žiedinis augalas- Volfenas, ( pludena priskiriama lietuvoje.
Gniužuliniai – turi gniužulą, stuomeniniai turi stiebą. Gniužuliniai augalai turi chlorofilą, yra autotrofai, tačiau jų kūnas nedeferincijuotas į audinius ir organus. Dumbliai – tai savita augalų grupė, kurie kaip sistematinė kategorija yra vadinami todėl, nes jų dauginimosi yra reikalingas vanduo. Jie gyvena gėlame jūrų vandenyje, dirnoje ir net ant medžių žievės. Stuomeniniai augalai kilo iš dumblių, nes kitų autotrofinių eukariotinių organizmų pasaulyje nėra. Iš visų požymių svarbiausi yra taksono( rūšis) struktūros organizacijos ir dauginimosi yptumai. Dumblių tarpe yra laisvai gyvenančių ir judančių organizmų, kurie sudaryti iš vienos ląstelės, vieni jie juda srovės pagalba,pvz:chlorella, kiti vienaląsčiai dumdliai juda žiuželių pagalba (Valkčiadumblis). Turi aukštos organizacijos ląstelę, kurioje vyksta visiems gyviems organizmams būdingi procesai. Cenobijos (gniužulu) yra sudarytos iš fiziologiškai vienodų ląstelių, kurios apsuptos gleivingu apvalkalu, kiekviena iš cenobijos esančių ląstelių savo sandara yra panašios į valkčiadumblį. Fiksuotas ląstelių skaičius sudaro tam tikrą dumblį, tokios sandaros yra Gomis, Eudorina, Pandorina.
Cenoijoje visos ląstelės yra autonomiškos, jų sinchroninis( vienu metu) dalijimas padeda susidaryti naujoms cenobijoms.
Aukštesnės organizcijos už cenobija yra kolonija( maurakulas). Maurakulo kolonijoje ląstelės yra diferencijuotos, somatinės ir generatyvinės. Somatinės ląstelės užtikrina organinių medžiagų sintezę, generatyvinės – užtikrina dalijimasi ir naujų kolonijų susidarymą. Fiziologinis ryšys tarp kolonijos laikomas ląstelėmis, palaikomas citoplazmos gijomis, todėl Maurakulo kolonija sudaro vientisa chloroplastų kolonija būdinga daugialąsčiams organizmams. Visuose augaluose maistui naudojamos medžiagos įsisavinamos visu kūno paviršium, todėl augalų sandaros tobulėjimas vyko taip, kad kuo didesnį sąlyti su aplina turėtų kiekvien augalo ląstelė. Padidėjus kolonijai du kartus paviršius padidėja kvadratu, o tūris kubu. Todėl susidaro nepatogumas augalo kolonijai mitybos atžvilgiu. Kolonijai didėti yra nenaudinga. Manoma, kad stuomeniniai augalai išsivystė iš tokių augalų, kurių tūris didėjo tankėjant ląstelėms ir susiformavo siūlinės formos dumbliai (uliotrikas). Uliotriko siūlas yra sudarytas iš vienodos funkcijos atliekančios ląstelės, išskyrus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!