Audimo ir audinių naudojimo kontekstai

Audimo ir audinių naudojimo kontekstai

XIX – XX a. Lietuvoje buvo manyta, kad tam tikri audėjos veiksmai gali nulemti audimo sėkmę. Buvo vadovaujamasi tam tikrais prietarais, kaip pavyzdžiui draudimas austi per tam tikras šventes arba vengimas pradėti austi tam tikromis savaitės dienomis (pvz.: pirmadienį). Buvo tikima, kad metant audeklą gražią dieną tai turės teigiamos įtakos audėjos darbui, o metant vėjuotą dieną buvo tikėta, kad audžiant pinsis ir trūkinės siūlai. Buvo manyta, kad audžiant negalima valgyti, apmesto audeklo negalima nešti per lauką, nevalia peržengti per neišaustą audeklą, kadangi tai gali neigiamai pavekti audeklo ateitį. Tai pat buvo tikėta laimę ir sėkmę nešančiais ženklais – jeigu svečiuose apsilanko vyrai, tai netrūkinės siulai, pamačius audžiančią audėją būtina buvo ją pakalbinti arba pradžiuginti.

Audiniai senovėje buvo laikomi reikšmingomis dovanomis, jomis buvo parodomas draugiškumas, pagarba, padėka ir kartais netgi prašymai. Tekstilė užima labai svarbią vietą to meto žmonių asmeninėse šventėse. Per vestuves audiniai buvo pagrindinės dovanos Lietuvoje. Nuotaka ir pati gaudavo dovanų ir pati dovanojo audinius. Tarkim jaunojį dovanojo po rankšluostį uošviui, uošvinei ir piršliui. Tekstilė taip pat užėmė svarbią vietą ir krikštynų papročiuose, audeklą dovanodavo ir krikšto vaikui. Audiniai buvo dovanojami ir vardo dienos, gimimo dienos, šventų Kalėdų arba Naujųjų metų proga. Jie buvo svarbūs ir mirusiųjų laidojimo, mirusiųjų pagerbimo papročiuose.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!