Atstovavimo teisme principai

jie paprastai į pagalbą kviečiasi advokatus ar kitus asmenis - savo atstovus. Kai ginčo šalis pati dalyvauti procese negali, pavyzdžiui, būdama neveiksni ar juridinis asmuo, turintis ko­legialu valdymo organą, ir pan., išnagrinėti bylą nesant atstovo apskritai neįmanoma.
Atstovavimo institutas įtvirtintas įstatyme. Jame nu­rodyta, kad piliečiai savo bylas teisme gali vesti patys arba per atstovus (CPK 42 str.).turėti atstovą yra dalyvaujančių byloje asmenų teisė, bet ne pareiga. Dalyvauti nagrinėjant bylą taip pat yra šalių teisė, bet ne pareiga (išskyrus CPK 181 str. 5 d. numatytą atvejį). Taigi šalys gali asmeniškai dalyvauti procese arba pavesti ginti savo teises ir interesus atstovui. Be to, procese gali dalyvauti ir abu asmenys - atstovaujamasis ir atstovas (CPK 42 str.).
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje, Vokietijoje, at­stovas privalo dalyvauti aukštesnės instancijos teismuose; Olandijoje - net pirmosios instancijos teisme.
Atstovavimo institutas negali būti vertinamas vienareikšmi miškai.
Viena vertus, atstovo dalyvavimas procese padidina tikimybe, kad byla bus nagrinėjama sąžiningai ir teisingai. Todėl atstovavimo institutas laikytinas viena iš teisės j tinka­ma teismo procesą garantijų. Kita vertus, atstovavimo insti­tutas bylinėjimąsi daro labai brangų ir ilgą. Pavyzdžiui, JAV advokato honoraras dažnai siekia 30-40 proc. ieškovui pri­teistos sumos:.
Atstovavimo teisme atveju susiklosto dvejopi teisiniai san­tykiai. Viena vertus, tai yra atstovo ir atstovaujamojo teisi­niai santykiai. Iš prigimties jie yra materialiniai teisiniai san­tykiai, reguliuojami materialinės teisės (civilinės, darbo, šei­mos ir kt.) normų. Kita vertus, tai atstovo, kaip dalyvaujan­čio byloje asmens (CPK 30 str.), ir teismo teisiniai santykiai. Tai yra procesiniai teisiniai santykiai ir juos reguliuoja civili­nio proceso teisės normos.
Atstovavimas teisme gali būti aiškinamas dviem prasmė­mis. Pirma, atstovavimas teisme yra civilinio proceso teisės institutas, t.y. visuma civilinio proceso teisės normų, nusta­tančiu atstovo teises ir pareigas bei reglamentuojančių jo įga­liojimų įforminimo tvarką ir būdą. Antra, atstovavimas teis­me yra tam tikra civilinio proceso teisės normų reguliuojama procesinė veikla, kai, atstovui įgyvendinant ir ginant kito,as­mens - atstovaujamojo - teises ir teisėtus interesus teisme,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!