Atstovavimas civilinėje teisėje. Įgaliojimas

2009
PRIEDAI
3.1. Įgaliojimas atstovauti (2 vnt)...........................................................................................27
3.2 .Įgaliojimas paimti dokumentus.......................................................................................29
3.3 .Įgaliojimas tvarkyti sąskaitą............................................................................................30
KOMENTARAS...............................................................................................................................31
ĮVADAS
Civilinė teisė – teisės šaka, reglamentuojanti vienas nuo kito teisiškai nepriklausomų fizinių ir juridinių asmenų santykius (turtinius; ameninius neturtinius, susijusius su turtiniais; kai kuriuos asmeninius neturtinius). Pagrindinė funkcija – reguliuoti civilinės teisės santykius bei numatyti sankcijas, kuriomis atkuriama iki pažeidimo buvusi padėtis. Civilinės teisės sistema sudaryta iš normų, institutų ir pošakių (daiktinė teisė, prievolių teisė ir k.t.). Skirstoma į bendrąją ir ypatingąją civilinę teisę. Civilinis teisinis santykis, tai civilinių teisinių normų pagrindu, dėl materialių ir nematerialių gėrybių atsirandantys teisiniai santykiai, kurių dalyviai turi teisinę autonomiją ir turtinį aktyvumą ir dalyvauja juose kaip atskiri subjektai. Civilinio teisinio santykio subjektai t.y. kiekvienas asmuo, turintis civilinį teisinį subjektiškumą (teisnumą, veiksnumą) taip pat valstybė ir savivaldybė. Vienas iš civilinių teisinių santykių – atstovavimas ir su jo tiesiogiai susijusi įgaliojimo savoka, atsirandantis tarp atstovo (atstovaujamojo, įstatymų, teismo sprendimu ar administracinio akto įgaliotas veiksnus asmuo, veikiantis atstovaujamojo vardu, interesais ir sąskaita) ir atstovaujamojo (kiekvienas civilinės teisės subjektas, kurio vardu ir interesais atliekami tam tikri veiksmai, remiantis jo paties, įstatymų, teismo sprendimu ar administracinės teisės duotais įgalinimais) sandorio įstatymų, teismo sprendimo ir administracinio teisės akto pagrindu. Šis darbas parašytas remiantis Civilinio Kodekso III dalimi – atstovavimą reglamentuojančiais CK straipsniais. Darbo tikslas – aptarti pagrindines atstovavimo sąvokas.
ATSTOVAVIMAS CIVILINĖJE TEISĖJE
Atstovavimo samprata
Kai juridinio asmens organas sudaro sutartį arba kai jo darbuotojai įvykdo sutartį, tai laikoma paties juridinio asmens veikla. Būna atvejų, kai pats subjektas neturi galimybės savarankiškai įgyvendinti savo civilinių teisių ir pareigų. To negali atlikti neveiksnūs fiziniai asmenys. Dėl įvairių aplinkybių to negali atlikti ir veiksnumą turintys fiziniai asmenys, pavyzdžiui dėl ligos, komandiruočių, tų reikalų nežinojimo ir pan. Ne visada gali savarankiškai įgyvendinti civilines teises ir pareigas juridinio asmens organas. Nors tai yra kolektyvas, bet ne visi darbuotojų veiksmai sudaro juridinio asmens teises ir pareigas. Jas sudaro tik tokie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!