Atstovavimas. Bendrosios nuostatos

Atstovaujamasis – tai asmuo, kurio vardu ir interesais atliekami tam tikri teisiniai veiksmai, remiantis jo paties, įstatymo, teismo ar administracinio akto duotais įgalinimais. Atstovaujamuoju gali būti bet kuris civilinės teisės subjektas, nepriklausomai nuo to, veiksnus jis ar neveiksnus, fizinis ar juridinis asmuo.
Civiliniame procese atstovu laikomas asmuo, kuris veda bylą kito asmens, atstovaujamojo, vardu ir interesais ir padeda atstovaujamajam įgyvendinti procesines teises bei pareigas.Dažniausiai teisme būna advokatai. Atstovais teisme pagal pavedimą negali būti: asmenys, kurie nėra pasiekę pilnametystės; asmenys, kuriems įsteigta globa arba rūpyba, iš kurių teismo nuosprendžiu atimta teisė užsiimti advokato veikla (per nuosprendyje nurodytą laiką); advokatai ir advokatų padėjėjai, savo noru sustabdę profesinę savo veiklą ar kai jiems uždrausta verstis profesine veikla, arba kai jie išrinkti Seimo nariais; teisėjai, tardytojai ir prokurorai, išskyrus atvejus, kai jie veikia kaip atstovai pagal įstatymą arba atstovauja savo darbovietei (CPK 52 str.).
Atstovas – tai atstovaujamojo, įstatymo, teismo ar administracinio akto įgalintas asmuo, veikiantis atstovaujamojo vardu, interesais ir sąskaita. Skirtingai nuo atstovaujamojo, atstovu gali būti ne kiekvienas civilinės teisės subjektas. Visų pirma atstovas turi būti veiksnus. Kai kuriems asmenims įstatymas tiesiog draudžia būti atstovais tam tikruose civiliniuose santykiuose. Asmuo, jau esantis atstovu, negali atstovaujamojo vardu sudarinėti sandorių nei su savimi, nei su kitu asmeniu, kurio atstovas jis tuo pačiu metu yra. Neleidžiama būti atstovais sudarinėjant sandorius, kurie turi grynai asmeninį pobūdį. Teisme negali būti atstovais teisėjai, tardytojai ir prokurorai, išskyrus tuos atvejus, kada jie dalyvauja byloje kaip atitinkamo teismo, prokuratūros įgaliotiniai arba įstatyminiai savo vaikų atstovai. Juridiniai asmenys gali būti piliečių ir kitų juridinių asmenų atstovais tik tada, kada leidžia jų įstatai (nuostatai).
Atstovo teisę vesti atstovaujamojo bylą bei jo teisių ribas patvirtina įstaymų nustatyta tvarka išduotas ir įformintas įgaliojimas. Pagal CPK 49 str. Fizinių asmenų įgaliojimai vesti bylą turi būti patvirtinti notariškai. Tačiau yra nustatyta ir supaprastinta įgaliojimo tvirtinimo tvarka – fizinių asmenų duodamus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!