Atsargų apskaitos analizė

ĮVADAS Darbo aktualumas. Paradoksalu, tačiau kuo kruopščiau vedama atsargų apskaita, tuo didesnių problemų kyla įmonėms ir turto jos daugiau praranda. Tačiau, be abejo, labai svarbus ir materialinių vertybių apsaugos nuo potencialių grobstytojų klausimas. Dilemą - kas geriau: leisti daug pinigų buhalterinei apskaitai ar geriau leisti „truputį pagrobstyti" anksčiau ar vėliau tenka spręsti beveik kiekvienam buhalteriui. Todėl būtina gerai įsisąmo­ninti: periodinių atsargų apskaitos būdų taikymas visiškai nereiškia, kad tos atsargos apskritai neapskaitotuos, tačiau jų apskaita ir apsauga turi būti vykdoma specialiai tam skirtomis, bet ne finansinės apskaitos priemonėmis. Vidinės kontrolės klausimai šiame darbe nenagrinėjami, tačiau netgi ir finansinės apskaitos ribose galima griežtai kontroliuoti atsargų esamumą neatliekant nereikalin­gų sudėtinių įrašų Didžiosios knygos sąskaitose, kaip tai daroma apskaitant labai brangų turtą, kai kiekvieną kartą registruojamas ne tik jų pardavimo faktas, bet ir nurašoma parduotų prekių savikaina. Finansinė apskaita turi tik pateikti išvadas, ar įmonėje nepiktnaudžiaujama periodiniais atsargų. Darbo objektas – atsargų apskaita ir analizė. Darbo tikslas – išanalizuoti atsargu paskaitos analize įmonėje. Darbo uždaviniai: 1. apibrėžti atsargų apskaitos ypatumus; 2. nustatyti atsargų apskaitos analizės probleminius aspektus įmonėje; 3. išanalizuoti atsargų klasifikavimą bei jo reikšmė; 4. ištirti pagrindinius atsargų apskaitos bei analizės būdus; 5. pateikti atsargų apskaitos analizė rekomendacijas ir pasiūlymus. Darbe naudojamasi apskaitos literatūros loginės bei sisteminės analizės metodais. 1. Atsargų esmė, reikšmė, rūšys 1.1. Atsargų samprata V.Lakis nurodo, kad trumpalaikis turtas - tai turtas, kuris įmonės veikloje naudotinas ne ilgiau kaip vienerius finansinius metus. Tai atsargos (žaliavos ir komp­lektavimo gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija, pirktos prekės, skirtos parduoti, išankstiniai apmokėjimai), nebaigtos vykdyti su­tartys, per vienerius metus gautinos sumos, investicijos ir terminuoti indėliai, grynieji pinigai sąskaitose ir kasoje bei kt.1 Kiekviena įmonė nepriklausomai nuo jos veiklos pobūdžio turi būti apsirūpinusi trumpalaikiu turtu, kad galėtų plėtoti savo veiklą. Taigi trumpalaikis turtas yra vienas iš būtinų įmonės gamybos ištek­lių, be jų įmonė negali funkcionuoti. Todėl, apskaitant trumpalaikį turtą, labai svarbu nustatyti, ar įmonė pakankamai juo apsirūpinusi, ar siste­mingai papildo visus būtinus atsargų išteklius, taip pat ir pa­gal gamybos, prekybos ar paslaugų įmonės profilį atitinkantį asortimentą, kokybę, ar jis ritmingai tiekiamas, ar saugiai saugomas. Kita labai svarbi atsargų apskaitos kryptis - tai racionalaus jo naudojimo apskaita.2 Trumpalaikiam turtui priskiriamas per vieną ataskaitinį laikotarpį (viene­rius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas. Turtas trumpalaikiu (kaip ir turtas ilgalaikiu) laikomas ne kalendorine, bet ekonomine prasme. Turto priskyrimą trumpalaikiam ar ilgalaikiam lemia ne tiek šio turto pobūdis, kiek įmonės veiklos aplinkybės. Kalbėdami apie ilgalaikį turtą jau pabrėžėme, kad turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį pagal jo sunaudojimo per vieną pajamų uždirbimo laikotarpį požymį. Per vieną ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas turtas lai komas trumpalaikiu neatsižvelgiant į šio turto kainą. Pavyzdžiui, aukso bei brangakmenių atsargos juvelyrinėje dirbtuvėje, be abejo, priskirtinos trumpalaikiam turtui, nors vieno akmens kaina gali būti kur kas didesnė už šioje dirbtuvėje daugelį metų naudojamą ilgalaikį turtą- prekystalį. Trumpalaikiu turtu gali būti net pasta­tai, jeigu jie naudojami ne pačios įmonės gamybinei (prekybinei) veiklai vykdyti, o skirti perparduo­ti, pavyzdžiui, ilgalaikiu turtu prekiaujančioje įmonėje, kuri pastarų neįsigyja naudoti ilgą laiką, bet nuperka tikėdamasi perparduoti šiuos pastatus už didesnę kainą. Darbo autorius norėtų atkreipti dėmesį į tą svarbią aplinkybę, kad įmonėje trumpalaikis turtas (pavyzdžiui, atsargos sandėlyje) fiziškai gali būti ir labai ilgai - net keletą ar keliolika metų. Tačiau pradėtas naudoti pajamoms uždirbti šis turtas bus sunaudotas visas iš karto, o ne palaipsniui jo vertė bus perkelta į naujai gaminamą produkciją (arba prekybos įmonėse - į perparduodamų prekių savikainą arba Įmonės veiklos sąnaudas). Kitaip sakant, priešingai nei ilgalaikis, trumpalaikis turtas nenaudojamas pajamoms uždirbti ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpi (vienerius finansinius metus). Suprantama, išimtis - kad ir ilgus metus naudojamas menkavertis turtas, kurio apskaitos metų metais neleidžia vykdyti optimalumo reikalavimas (plastmasiniai padėklai ant rašomųjų stalų, kalbama, apskritai nedūlėja).3 V.Lakis nurodo, kad kiekvienai įmonei labai svarbu ilgalaikis turtas kaip stabilumo garantas. Tačiau labai svarbus ir trumpalaikis turtas. Pavyzdžiui, parduoti įmonės pastatą net ir labai norint (ypač susiklosčius blogai finansinei padėčiai) nelengva. Pirmiausia tai visada atima nemažai laiko. Ant­ra, praradus patalpas vargu ar būtų įmanoma ateityje uždirbti bent kiek daugiau pelno, nes dėl būsimų nuomos sąnaudų įmonės finansinė būklė dar labiau pablogėtų. Tuo tarpu atsargas, kaip ir visą trumpalaikį turtą, palyginti greitai galima paversti pinigais jas pardavus, žinoma, dar geriau nieko vertas turtas kartais dar vadinamas nelikvidžiu. Kadangi kiekvienas trumpalaikis turtas kuo greičiau turi būti paverstas pinigais, jis dar vadinamas apyvartiniu turtu. 4 Kadangi kiekvieno verslo uždavinys - uždirbti daugiau pinigų nei jų buvo pradžioje investuota (normaliomis sąlygomis taip ir būna), tai, suprantama, kuo greičiau pinigai apsuks apyvartos ratą, tuo didesnis bus jų prieaugis. Iš čia ir kilo plačiai paplitęs posakis „įsukti pinigus". Darbo autorius norėtų atkreipti dėmesį, kad punktyrine Unija pažymėtas atsargų apyvartos ciklas prekybos įmonėse - daug trumpesnis nei perdirbimo įmonių. Suprantama, tai nereiškia, kad ten, bet ne perdirbant, - didžiausi pelnai. Mat taip mano daugelis, todėl prekybinėje veikloje gerokai didesnė konkurencija. Tuo tarpu perdirbimo įmonėse išties ne tik lėtesnė lėšų apyvarta, bet ir daug rimtesnės - taip pat ir atsargų - apskaitos problemos. Perdirbimo įmonių apskaitos esminius dalykus kalbė­sime aptardami kitą klausimą, o dar plačiau - menedžmento apskaitai skirtoje trečiojoje knygos dalyje. Metinėje finansinėje atskaitomybėje (balanse) trumpalaikis turtas suskirstytas į keturias grupes; Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys, Per vienerius metus gautinos sumos, investicijos ir terminuoti indėliai.5 Šios dvi apskaitos kryptys sudaro galimybe įmonių vadovams kontro­liuoti neracionalų atsargų išteklių susikaupimą, kuris gali ne­igiamai paveikti įmonės finansinę būklę, sulėtinti apyvartinio kapitalo apyvartumą, pabloginti įmonės finansinę būklę bei gamybos pelningumą. Todėl analizei keliami šie svarbiausi uždaviniai: • nustatyti, kaip įmonė apsirūpinusi trumpalaikiu turtu apskritai, pa­gal jo elementus, asortimentą ir kokybę; • nustatyti, ar ritmingai pristatomas trumpalaikis turtas ir ar laiko­masi atsargų kaupimo įmonėje normų; • išanalizuoti atsargų panaudojimo efektyvumą pagal ma­terialinių išteklių panaudojimo apibendrinančius ir specifinius natūrinius rodiklius; • nustatyti, kokią įtaką apsirūpinimas trumpalaikiu turtu ir jo panau­dojimas daro įmonės gamybinės veiklos rezultatams.6 1 lentelė. Trumpalaikis turtas balanse Eil.Nr. Turtas Kodai Finansiniai metai Praėję finansiniai metai B. Trumpalaikis tūžtąs 28627 1 I. ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS 2023 1.1. Atsargos 20+22 1.1.1. Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 200, 201, 205 1.1.2. Nebaigta gamyba 202, 205 1.1.3. Pagaminta produkcija 203, 205 1.1.4. Pirktos prekės, skirtos perparduoti 204, 205 1.1.5. Ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti 21 1.1.6. Išankstiniai apmokėjimai 22 1.2. Nebaigtos vykdyti sutartys 23 II. PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS 24,25 II. 1. Pirkėjų įsiskolinimas 24 II.2. Kitos gautinos sumos 25 11.2. 1. Pareikalautas, bet neįmokėtas kapitalas 250 II.2.2. Kitos skolos 2514-259 III. INVESTICIJOS IR TEPJVUNUOTI INDĖLIAI 26 III. 1 Nuosavos akcijos 260 III. 2. Kitos investicijos ir terminuoti indėliai 261+263, 269 IV GRYNI PINIGAI SĄSKAITOJE IR KASOJE 27 Be abejo, balansas negali atspindėti visų įmonėje naudojamo turto niuansų. Nemažos atsargų - debitorinių skolų įmonei sumos - sukauptos sąskaitose Nr. 2900 Gautinos per viene­rius metus sukauptos pajamos ir Nr. 2910 Pripažintinos patirtomis per vienerius metus ateinančių laikotarpių sąnaudos. Tačiau dėl Jums jau žinomų tolygiai besikaupiančių skolų kontrolės priežas­čių šis turtas išskiriamas į atskirą balanso Turto dalies „C" skyrių sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos. Kaip matote, trumpalaikis, kaip ir ilgalaikis, turtas, balanse pateikiamas atvirkščiai proporcingai jo likvidumo laipsniui: pirmiausia rodomas nelikvidžiausias trumpalaikis turtas - atsargos, po to likvidesnės (paprastai greičiau paverčiamos pinigais) trum­palaikės skolos įmonei, o galiausiai pavaizduojami patys gryni pinigai. Atsargų skyriaus straipsnį, todėl šių klausimų nenagrinėsime. Šioje ištraukoje sąskaitų Kodų skiltyje pateiktos visos pavyzdinio sąskaitų plano sąskaitos, kurių duomenys ataskaitinio laikotarpio pabaigoje perkeliami į atitinkamas balanso Atsargų dalies eilutes. Kartodami šias sąskaitas, be abejo, atkreipsite dėmesį į tai, kad duomenys iš sąskaitos Nr. 205 Atsargos kelyje pateikiami net keturiuose balanso straipsniuose. Taip atsitiko, kadangi šiame, kaip ir pavyzdiniame, sąskaitų plane neišskirtos sąskai­tos Nr. 205 subsąskaitos. Atsargos kelyje, t. y. išsiųstos atsargos, kurios nuosavybės teise dar priklauso įmonei, todėl ir turi būti apskaitomos pagrindinėse (bet ne nulinės klasės) sąskaitose bei atspindėtos balanse. Jeigu tokio turto įmonėje būtų daug ir įvairaus, sąskaitą Nr. 205 Atsargos kelyje dėl patogumo reikėtų suskirstyti į atitinkamas subsąskaitas, pavyzdžiui, Nr. 2051 Žaliavos ir me­džiagos kelyje, Nr. 2052 Komplektavimo gaminiai kelyje ir t. t. Kai, pavyzdžiui, pirkėjui išsiunčia­ma produkcija, ji, kredituojant sąskaitą Nr. 203 Pagaminta produkcija, iškeliama į sąskaitą Nr. 205 Atsargos kelyje (arba į atitinkamą šios sąskaitos subsąskaitą), ir pastarojoje sąskaitoje produkcija būna tol, kol neparduodama, t. y. kol išlieka kaip įmonės nuosavybė. Beje, Darbo autorius norėtų atkreipti dėmesį, kad išsiųsta gali būti ir nebaigta gaminti produkcija (straipsnis Nebaigta gamyba): kai įmonė laikinai perduoda trečiajam asmeniui gaminamą produkciją, kad šis atliktų kokią nors tarpinę technologinę operaciją, kurios neatlieka pati įmonė. Kalbant apie atsargas, kaip ir kiekvieno kito buhalterinės apskaitos objekto atveju, labai aktualiu tampa atsargų vertės nustatymo klausimas. Jis reglamentuojamas ne viename valdžios išleistame norminiame akte, nes atsargos turi būti įvertintos ir tuomet, kai jos saugomos, ir tada, kai parduodamos. Jau žinote, kad nustatyti parduotų prekių savikainą ne taip paprasta, kaip tai gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Pirmiausia pateikiame ištrauką iš norminio akto, kuriame tiesiogiai regla­mentuojamas atsargų įvertinimas, neatsižvelgiant į tai, ar sunaudojamos šios atsargos, ar jos laiko­mos įmonės sandėliuose, ar apskritai nurašytos.7 LR FINANSŲ MINISTERIJOS RASTAS Nr. 2111 TURTO ĮVERTINIMO METINĖJE FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE TAISYKLĖS (ištrauka) 1994 m. kovo 8 d. Vilnius

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!