Atrama ir judėjimas

Atrama ir judėjimas žmogaus griaučiai: jungtys-nepaslankios siūlės- galvos griaučiai. Pusiau paslankios- stuburo slanksteliai išskyrus kryžmens kaulą. Paslankios jungtys – sąnariai, galūnių. Kaulų sandara: a) veidinė dalis-kaktikaulis, akiduobių kaulai, nosies kaulai, skruostikauliai, viršutinis žandikaulis, apatinis žandikaulis. b) smegeninė dalis: kaktikaulis, 2momenkauliai, smilkinkauliai, 2 pleistikauliai, pakauškaulis. c) stuburo slanksteliai: 7-kaklo, 12-krūtinės, 5-juosmens, 5-kryžmens, 3-5-uodegikaulis. d) krūtinės griaučiai: 12 stuburo slankstelių, 12 porų šonkaulių iš jų 10 porų priaugę prie krūtinės, krūtinkaulis. e) pečių juosta: raktikaulis, mentis. f) rankų griaučiai: žastikaulis, 2dilbio kaulai,2riešo kaulai, 5delno, 5pirštų. g)apatinių galūnių juosta: dubens kaulas, gaktikaulis. h)kojų griaučiai: kelio girnelė, 2blauzdos, čiurnos kaulai, pėdos, pirštų kaulai. Organizmų atrama ir judėjimas. Augalus laikome nejudriais. Tačiau tas judrumas yra reliatyvus. Augalų ląstelėse juda citoplazma, yra būdingas rotacinis arba cirkuliacinis citoplazmos judėjimas. Gali judėti ištisi organizmai, pvz. dumblių ir grybų zoosporos, samanų ir paparčių spermatozoidai. Šie organizmai juda susitraukiant specialiems baltymams. Yra paplitę ir ankstesnių augalų judesiai, kuriuos sukelia įvairūs išoriniai dirgikliai, pvz. šviesa, drėgmė, prisilietimas ir kt. Šie judesiai vadinami- tropizmai. Vienais atvejais judesiai gali vykti arba lėtai, pvz. Kambarinių augalų pasisukimas į šviesą, o kitais atvejais staigiai(mimoza). Augalams tvirtumo suteikia rastinis audinys, kurį sudaro medienos ir karnienos plaušai. Gyvūnai turi savybę judėti. Pirmuonių visą organizmą sudaro viena ląstelė. Juda įvairiai: 1.-žiuželiais (auglena), 2.-blakstienėlėm (klumpelė), 3.-pseudopodijom (ameba). Kūno formą padeda išlaikyti apvalkalėlis. Duobagyviai skirstomi į sėsliuosius: koralai, aktiniuos, polipai ir laisvai plaukiojančios medūzos, kurios juda reaktyviniu judėjimo principu. Kirmėlių judėjimas yra įvairus, blakstienotosios kirmėlės juda blakstienėlių pagalba, kepeninės siurbėlės, kaspinuočiai dėl sėslaus gyvenimo juda, apvaliosios kirmėlės(askaridės) turi išilginius raumenis, gali lankstyti kūną ir laikyti. Žieduotosios kirmėlės(sliekas) turi išilginius ir žiedinius raumenis ir juda pakaitomis susitraukiant tai išilginiams tai žiediniams raumenims. Kirmėlėms kūno formą padeda išlaikyti standus apvalkalėlis ir po ja einantys raumenys. Minkštakūniai, kūną dažniausiai dengia kriauklė, kuri atstoja išorinius griaučius ir yra kūno apsauga. Pilvakojai(sraigė) ir dvigeldžiai(bedantė), juda...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!