ATR po Liublino unijos

LIUBLINO UNIJA 1569M.
• PRIEŽASTYS: būtinybė sutelkti LDK ir Lenkijos karines jėgas kovai su Rusija, nuolatiniai Turkų puolimai, Lietuvos bajorų interesai turėti lygias teises kartu su Lenkijos bajorais, LDK siekė varžytis su kitomis Europos valstybėmis, tačiau buvo silpna valstybė.
• ESMĖ: Lenkijos karalystė ir LDK sudarė vieną valstybę su vienu valdovu, bendru Seimu, bendra užsienio politika ir valiuta, lygios teisės bajorams.
• ABI VALSTYBĖS IŠSAUGOJO: savo pavadinimą, teritoriją ir sienas, valdžios aparatą, kariuomenę, teismus ir teisę, iždą, anspaudą.
• bajoriškoji demokratija ir anarchija.
• Aukščiausioji vykdomoji valdžia priklausė karaliui, tačiau Seimas priimdavo įstatymus, svarstė vidaus ir užsienio politikos klausimus, tvarkė visus „buitinius“ reikalus.
• Pacta Conventa – dokumentas, kuriame būdavo surašomos LDK bajorų sąlygos ATR valdovui, ir ATR valdovas privalėjo jį prisiekti, nes kitaip LDK jo nepripažintų. ATR valdovas tuomet be Lenkijos karaliaus tapdavo ir LDK didžiuoju kunigaikščiu, kas labai buvo svarbu Lietuvos bajorams, norint išsaugoti Lietuvos valstybingumą.
• Po Žygimanto Augusto mirties ATR prasidėjo renkamų valdovų epocha, dėl ko kildavo nemažai problemų. Bajorai dažnai nesutardavo, kokį valdovą rinkti. Dažniausiai rinkdavo užsienietį, siekdami pagerinti ATR tarptautinę padėtį. Tačiau iš tikro valdovas neturėjo didelės galios, nes visą valdžią savo rankose turėjo bajorai, ir jų sudarytas Seimas.
ATR seimas
• Seimą sudarė dveji rūmai: Senatas (140 narių) ir Atstovų rūmai (143 nariai: 95 iš Lenkijos Karalystės, 48 – iš LDK). Senatą sudarė vyriausieji Bažnyčios ir valstybės pareigūnai. Senatas atliko įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios funkcijas. Atstovų rūmus sudarė po du pasiuntinius iš kiekvienos apskrities seimelio ir du iš Krokuvos miesto. 6 savaičių seimas turėdavo susirinkti mažiausiai kartą per 2-us metus.
• Liberum veto – teisė bent vienam seimo atstovui ištarus „veto“ nutraukti seimą ir atšaukti jau priimtus sprendimus. Kadangi seime būdavo balsuojama ne už atskirus įstatymus, o už visą konstituciją, todėl daugiau nei pusė ATR seimų išsiskirstydavo nepriėmę sprendimo.
Pavietų (apskričių) seimeliai
• Seimelis – pagrindinis ATR valstybės konstitucinis organas, išaugęs iš bajorų susirinkimų....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!