Atmosfera, jos sandara, ozonas

Visą Žemės rutulį gaubiantis dujų apvalkalas – atmosfera tolstant nuo Žemės paviršiaus palaipsniui retėja ir neturi apibrėžtos viršutinės ribos. Atmosferos oro dalelių randama 800-1000 km atstumu nuo Žemės paviršiaus, o nuo Saulės nukreiptoje pusėje jų šleifas nutįsta net iki 3000 km.
Vertikaliame mūsų planetos dujų apvalkalo pjūvyje yra tokie skirtingi savo sandara ir savybėmis sluoksniai: troposfera, stratosfera, mezosfera ir termosfera.
Apatinis atmosferos sluoksnis — troposfera liečiasi su žemynais ir vandeny­nais ir kartu su jais sudaro dalį terpės gy­viems organizmams ir jų ekosistemoms egzistuoti. Troposferos storymė palygin­ti nedidelė — vos 8 km ties ašigaliais ir 16 km ties pusiauju. Tačiau joje yra sukaupta apie 80% visos atmosferos oro masės. Troposferoje intensyviai maišo­si oras, kondensuojąs! vandens garai, vyksta vandens apykaita tarp žemynų ir vandenynų. Garų prisotintas oras kyla i viršų ir skatina maišymąsi (konvekciją), kondensuojantis garams susidaro rūkas ir krituliai, kurie išskiria dalį sunaudo­tos vandens garinimui Šilumos. Vandens garai sulaiko sklindančią nuo žemės pa­viršiaus šilumą: kur maža vandens garų, žemės paviršius greičiau atvėsta (dyku­mose, kalnuose, ledynuose). Taip van­dens garai padeda vienodžiau pasiskirs­tyti šilumai troposferoje ir veikia Žemės klimatą. Be vandens garų, troposferoje yra ir kitų priemaišų, atsiradusių dėl na­tūralių gamtos procesų (vėjo pakeltos dulkės, vulkanų išmesti pelenai, žieda­dulkės) ir žmogaus veiklos (anglies diok­sidas, dūmai, dulkės ir kitos aerozolinės medžiagos).
Virs troposferos, iki 50 - 55 km nuo Žemės paviršiaus, slūgso atmosferos sluoksnis, vadinamas stratosfera. Oro sudė­tis šiame sluoksnyje nesiskiria nuo tro­posferos, tik čia oras žymiai retesnis, dalis deguonies yra virtusi ozonu O3. Ozono sluoksnis reikšmingas tuo, kad sulaiko gyvybei žalingus trumpų bangų (ultravioletinius) spindulius. Apatiniuo­se stratosferos sluoksniuose dar yra šiek tiek vandens garų, kurie matomi susikondensavę į perlamutrinius (plunksni­nius) debesis, aukštesniuose stratosfe­ros sluoksniuose vandens garų jau nebė­ra.
Trečiasis Žemę gaubiantis atmosfe­ros sluoksnis yra mezosfera (tarpinė sfe­ra). Jos ribos baigiasi 80 km aukštyje nuo Žemės paviršiaus. Mezosferoje nėra kam sulaikyti šiluminių spindulių ir oro temperatūra vėl nukrinta...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!