Ateities sandoriai. Rizikos valdymas

ATEITIES SANDORIAI. RIZIKOS VALDYMAS JŲ PAGALBA Įvadas Temos aktualumas. Ateities sandoriai – vienas iš populiariausių šiandieninių išvestinių finansinių instrumentų, kurio svarba, besivystant finansų sistemai, auga. Tyrimo objektas – ateities sandoriai. Apsidraudimas nuo kainų svyravimų, naudojant ateities sandorius. Darbo tikslas: susipažinti su ateities sandoriais ir jų praktiniu panaudojimu. Remiantis iškeltu tikslu, darbe sprendžiami tokie uždaviniai: 1. Apibūdinti ateities sandorių sąvoką. 2. Apibūdinti pagrindines ateities sandorių rūšis ir jų atsiradimo istoriją. 3. Plačiau apibūdinti hedžingo sąvoką. 4. Pateikti praktinį hedžingo pritaikymo pavyzdį. ATEITIES SANDORIAI Ateities sandorio sąvoka Ateities sandoriai – vienas iš kelių pagrindinių išvestinių finansinių isntrumentų. Literatūroje minimi keletas ateities sandorių sąvokos apibrėžimų: • Ateities sandoriai (angl. futures) reiškia įsipareigojimą ir teisę nustatytu laiku ateityje už nustatytą kainą pirkti arba parduoti tam tikrą prekę arba instrumentą. [1] • Tai sandoriai, kuriuose numatoma pirkti ar parduoti tam tikrą prekės ar finansinio instrumento sumą sutarta data ateityje, iš anksto nustačius terminus ir sąlygas. Jie panašūs į išankstinius sandorius. Skirtumas yra toks, kad ateities sandoriai - tai tipiškos sutartys, kuriomis prekiaujama biržose • Ateities sandoris - tai išankstinis dviejų sandorio šalių įsipareigojimas po apibrėžto laiko biržoje nupirkti iš kitos sandorio šalies (arba parduoti jai) sutartą bazinio finansinio aktyvo ar fizinių prekių kiekį sandorio sudarymo metu fiksuota kaina, atsiskaitant ateityje • Ateities sandoris - tai įsipareigojimas pirkti arba parduoti tam tikrą kiekį finansinio turto (vertybiniai popieriai, valiutos, akcijų indeksai, palūkanų normos, žaliavos ir pan.) sutarta kaina ir sutartą dieną ateityje. Paprastai kaina būna labai artima to laiko bazinės prekės rinkos kainai. Pirkdamas ir parduodamas ateities sandorį klientas bankui moka tarpininkavimo mokestį, priklausantį nuo biržos, kurioje yra prekiaujama konkrečiais ateities sandoriais, ir perkamų arba parduodamų sandorių kiekio. Sudarant tokį sandorį sukuriama apsauga, kad esant pinigų nuvertėjimui ar kitoms ekonominėms problemoms šalys neprarastų daug pinigų. Savaime aišku, kad ekonominė situacija nuolatos keičiasi ir prekės, kurią susitarta pirkti ar parduoti kaina šiek tiek pasikeičia, todėl viena iš šalių laimi, kita pralaimi. Pavyzdžiui, jeigu prekės rinkos kaina ateityje mažėja, tuomet laimi ta šalis, kuri prekę parduoda, jei kaina kyla tada laimi ta, kuri perka (preke gali būti tiek finansiniai instrumentai, tiek fizinės prekės). [3] Ateities sandorių rinką organizuoja birža, kuri iš abiejų šalių reikalauja garantinių užstatų. Tai yra tam tikras procentas nuo bendros sandorio sumos, kuris tuo didesnis, kuo nestabilesnė prekės rinkos kaina. Pačiais ateities sandoriais taip pat gali būti prekiaujama, nes jie yra vertybiniai popieriai. Ateities sandorių kaina nėra kaina, už kurią įsigyjamas ateities sandoris. Tai yra kaina, kuri yra sutarta ateičiai (ateities kaina), sandorio įvykdymui ateityje nustatytu laiku. Sulyg kiekvienu sandoriu priklausomai rinkos dalyvių lūkesčių ateities kaina keičiasi - tai įvardijama kaip ateities sandorių kainų pokyčiai. Ateities sandorių galiojimo terminas yra nustatytas ir ribotas. Visi ateities sandoriai naudojami kainos svyravimų rizikai mažinti arba spekuliacijoms. G. Dubauskas “Tarptautiniai finansai” Vilnius, 2001 Ateities sandorių sudarymas ir rūšys Ateities sandorių vykdymas yra privalomas. Sandoriui sudaryti būtinos dvi sandorio šalys - pirkėjas ir pardavėjas. Šiais sandoriais prekiaujama biržoje, dėl ko iš sandorio šalių reikalaujamas užstatas garantinėje sąskaitoje. Garantines sąskaitas valdo ateities sandorių biržos kliringo namai. Norint pirkti arba parduoti ateities sandorius, reikia kreiptis į brokerį, kuris gautą užsakymą perduoda biržos prekybos salėje esančiam prekiautojui. Sandorį sudarius, jį apdoroja kliringo institucija. Čia galutiniai pirkėjai ir pardavėjai nebendrauja tiesiogiai. Ateities sandoriai yra standartizuoti susitarimai, kurių ateičiai fiksuojamos produkto ar instrumento kainos nuolat kinta. Kaip ir tikrame kontrakte, kiekis ir kainos yra suderinamos iš anksto ir kontrakto galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos. Paprastai kontraktas nurodo prekės kiekį ir kokybę, kontrakto terminą, bei sandorio įvykdymo sąlygas, o taip pat minimalų kainos pokytį ir kainos pokyčio per dieną limitą. Pavyzdžiui, kviečių sandoris nurodo kviečių kiekį (kilogramais / tonomis), kviečių rūšį, terminą, t.y. mėnesį, kai sandoris baigiasi, taip pat sandėlį, kuriame turi būti pateikta nurodytas kiekis kviečių. Kiekviena birža nustato savas skirtingų tipų ateities sandorių kainų pokyčių ribas. Finansiniams ateities sandoriams paprastai nustatomas mažiausias kainos pokytis. Pagrindinė ateities sandorių rinkų egzistavimo priežastis yra apsisaugojimas nuo netikėtumų ateityje (rizikos). Finansiniai ateities sandoriai būna: • palūkanų normos ateities sandoriai; • akcijų indeksų (ir vienos akcijos) ateities sandoriai; • valiutos ateities sandoriai. Ketvirta grupė, nebe finansiniai ateities sandoriai, yra fizinių prekių arba žaliavinių prekių ateities sandoriai (angl. commodity futures). Iš viso yra apie 50 rūšių ateities kontraktų, bet vos ne kiekvieną mėnesį atsiranda nauji. Kiekvienai prekei yra keletas skirtingų charakteristikų, ir atitinkamai ateities kontraktų. Taip pat skiriasi kontrakto galiojimo mėnesiai. Aktyviai prekiaujamiems, pavyzdžiui, sojos rupinių sandoriams, gali būti ir aštuoni galiojimo pabaigos mėnesiai per metus, o jei neaktyviai - vienas, du mėnesiai metuose. Didžiausią dalį sudaro finansiniai ateities sandoriai, o ne prekiniai. Lyginant ateities sandorius su akcijomis ir obligacijomis išskiriami tokie skirtumai: • ateities sandorių rinkos skirtos palengvinti rizikos perkėlimą. Kapitalo rinkos skirtos kapitalo formavimo palengvinimui. • ateities sandorių rinkose kiekvienam pirkėjui yra pardavėjas, kiekvieno ateities sandorio terminas yra ribotas. Akcijų termino praktiškai nėra. • akcijų pasiūla teoriškai yra ribota, o ateities sandorių gali būti sudarytas neribotas skaičius. Prekeivius ateities sandorių rinkoje bendrai galima suskirstyti į spekuliantus, apsidraudėjus (hedžerius) ir arbitražininkus. [1] Ateities sandorių atsiradimas Prekybos atteities sandoriais pradininke laikoma Kinija. Manoma, jog prekyba ateities sandoriais joje pradėta maždaug prieš 1400 metų. Prieš kelis šimtmečius ateities sandoriai buvo pradėti naudoti Japonijoje, ryžių prekyboje. Dabartinės ateities sandorių rinkos šaknys siekia 1800 m. Primieji šiuolaikiniai ateities sandoriai pradėti vykdyti Čikagoje. Čikagos geografinė padėtis, geros susisiekimo galimybės leido jai tapti vienu didžiausių JAV logistikos centrų. Ūkininkai suveždavo savo derlių (medvilnę, grūdus, kukurūzus, mėsą) į Čikagą, kur jis buvo sandėliuojamas, perdirbamas ir paskirstomas. Tokiu būdu Čikaga tapo žaliavų ir jų produktų prekybos centru. Deja, tačiau dėl didelių kainų svyravimų derliaus nuėmimo metu (jos arba smarkiai krisdavo, arba, ne sezono metu - kildavo) perdirbėjai norėjo geriau prognozuoti savo veiklą, t. y. kaip galima anksčiau žinoti, kiek kainuos jų produkcijos sudedamosios dalys. Todėl pradėti sudarinėti išankstiniai produktų pristatymo sandoriai. Sprendžiant klausimą, ką daryti, jei derlius mažesnis nei įsipareigojimai, arba jei perdirbėjui iš anksto sutarto grūdų ar miltų kiekio gamyboje nebereikės, 1849 m. buvo įkurti „Chicago Board of Trade“, kurie ir įvedė standartizuotą grūdų kontraktą. Pagrindinė tokių sandorių išskirtinė savybė buvo ta, kad juos buvo galima laisvai parduoti. Tai reiškia, kad sandorio šalis galėjo bet kada iš jo pasitraukti nepadarydamas žalos kitai sandorio šaliai. 1920 m. CBOT buvo sukurti atsiskaitymų rūmai (angl. clearinghouse), kurie tapo pagrindiniu kontrakto partneriu visiems – tiek perkantiems, tiek parduodantiems žaliavas. Iki šiol nėra buvę atvejo, kad jie neįvykdytų savo įsipareigojimų. [2] HEDŽINGAS Hedžingo sąvoka Apsidraudimas (angl. Hedging) yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios egzistuoja ateities sandoriai. Apsidraudėjai, hedžeriai (angl. Hedgers) (Lietuvoje dar nėra šio termino tikslaus vertimo ir vieningo vartojimo) sieka apriboti jau esančią, turimą riziką. Jeigu prekiautojas ateities sandoriais neturi tos prekės neatidėliotino pateikimo rinkoje, tai jis negali būti laikomas apsidraudėju. Dažniausiai hedžeriai turi tiksliai apibrėžtą apsidraudimo horizontą (angl. Hedging horizon). Pavyzdžiui, ūkininkas, žinodamas, kad turės derlių (t.y. ilgą poziciją neatidėliotino pateikimo rinkoje), apsidraudžia parduodamas derlių ateities sandoriu (parduodamas ateities sandorį), o jo horizontas yra terminas iki derliaus. Pagrindiinis apsidraudimo principas yra toks: reikia dabar daryti ateities sandorių rinkoje tai, ko tikimasi reikiant ar norint daryti ateityje. Portfelio valdytojas turi naudoti tokius žingsnius, naudodamas apsidraudimą: 1. Nustatyti, koks ateities sandorio kontraktas labiausiai tinka apsidraudimui. Svarbiausias čia yra koreliacijos laipsnis tarp ateities sandorio pelningumo ir dydžio, rodiklio (pavyzdžiui, palūkanų normos), kuris tą riziką sukuria. 2. Nustatyti apsidraudimo tikslą – tikslinę pelningumo normą arba kainą. Jei tikslinė kaina arba norma yra per aukšta (apdraudžiant pardavimą) ar per žema (apdraudžiant pirkimą), tai apsidraudimas ateities sandoriais gali būti netinkama strategija. 3. Nustatyti apsidraudimo efektyvumą, t.y. palyginiti rizikos laipsnį apsidraudžiant ir neapsidraudžiant. Randama, kiek rizikos yra panaikinama operacijoms ateities sandorių rinkoje. 4. Nustatyti apdraustos pozicijos absoliučią riziką (ne santykinę). 5. Nustatyti apsidraudimo laipsnį arba koeficientą (angl. Hedge ratio), t.y. kiek ateities sandorių reikės apsidraudimui. Ateities sandoriai sudaro dar didesnes galimybes sureguliuoti rizikos ir pelningumo santykį portfelyje. Užimdami priešingą jau turimai poziciją, apsidraudėjai tikisi sumažinti priešingos krypties kainų pokyčių riziką. Iš esmės visų ateities sandorių tikslas yra sumažinti kainų riziką. Labai svarbu apsidraudėjui rasti tinkamą laika tiek pradėti, tiek uždaryti pozicijas. Keičiantis sąlygoms, reikia keisti strategiją. Net ir neturint realiai tam tikros prekės, galima patirti riziką. Pavyzdžiui, sidabras yra plačiai naudojamas fotojuostų gamyboje. Juostų gamintojo pelną sidabro kainų svyravimai gali stipriai įtakoti, o jį įsigyti gamybai reikia reguliariai ir dideliais kiekiais. Pavydžiui, jam reikia tam tikro kiekio sidabro po dviejų mėnesių, liepos mėnesį. Kadangi gamintojas bijo kainų kilimo, ir jam priimtina liepos ateities sandorio sidabrui kaina, tai jis perka liepos ateities sandorį – nors neatidėliotino pateikimo rinkos kaina mažesnė, tačiau jam nepriimtina laikyti įsigytą sidabrą du mėnesius. Kadangi jis perka ateities sandorius apsidraudimui, tai gaunamas ilgas apsidraudimas (angl. Long hedge, arba anticipatory hedge). Sakykime, liepos mėnesį sidabro kaina pakilo daugiau nei tikėtasi, ir gamintojas perka sidabrą brangiau. Tačiau ateities sandorio terminas atėjo į pabaigą, ir jo kaina susilygino su neatidėliotino pateikimo rinkos kaina. Kadangi gamintojas ateities sandorį buvo pirkęs pigiau, negu dabar yra jo vertė, tai iš ateities sandorių pozicijos gaunamas pelnas. Tokiu būdu pelnas ateities sandorių rinkoje, jį pardavus, kompensuoja sidabro pabrangimą neatidėliotino pateikimo rinkoje, suvesdamas rezultatą į nulį. Ilgo apsidraudimo atveju gamintojas nepriima pateikiamo pagal ateities sandorį sidabro, o daro kompensuojančią operaciją, tuo sutaupydamas administracinių rūpesčių ir kaštų (nes ateities sandorio pardavėjas turi teisę pasirinkti pristatymo vietą, kuri pirkėjui gali būti neparanki), o jam reikalingą prekę (sidabrą) nusiperka įprastiniu būdu pas savo tiekėją. Šiuo atveju hedžeris parduoda ateities sandorį. Ši taktika tinka produkto gamintojams, kuriems rūpi kaina, už kurią galės parduoti savo produktą. Minėtu atveju tai galėtų būti sidabro kasybos bendrovė. Jeigu ji parduotų liepos ateities sandorį už tą pačią kainą, ir atėjus liepai sidabro kaina pakiltų, tai neatidėliotino pateikimo rinkojė būtų gautas didesnis uždarbis, tačiau nuostolis iš ateities sandorių rinkos tą papildomą pelną panaikintų iki nulio. Kitaip sakant, jei nebūtų naudojamasi ateities sandorių apdraudimu, būtų galima uždirbti daugiau. Tačiau apsidraudėjas pats nutarė, kad ateities sandorio kaina jam yra priimtina, ir dabar nieko negali kaltinti. Kitaip sakant, apsidraudimas leidžia fiksuoti kainą, bet neleidžia patirti didesnio pelno arba nuostolio. Aukščiau paminėtuose pavyzdžiuose ateities sandorių ir neatidėliotino pateikimo rinkos charakteristikos sutampa. Tačiau realybėje taip būna nedažnai, nes skiriasi: • laiko periodas; • prekės kiekis; • prekės tam tikra charakteristika. Tada apsidraudimas vadinamas kryžminiu (angl. Cross-hedging), nes nesutampa ateities sandorio ir pateikimo rinkos produkto charakteristikos. Ypač sunku tobulai apdrausti finansinius instrumentus, kurių yra gausybė variantų, o ateities sandoriai egzistuoja tik keletui tipų. Kryžminis apsidraudimas yra ne toks efektyvus rizikos valdymo instrumentas, tad reikia stengtis kuo labiau suderinti charakteristikas. Aukščiau minimi pavyzdžiai apėmė apsidraudimą tam tikrai datai, bet dažnai norima riziką valdyti neterminuotai, nuolatos. Pavyzdžiui, prekiautojas grūdais turi nuolatos kintamas atsargas, kurios keičiasi parduodant klientams, ir papildant išnaudotas. Atsargų vertė keičiasi su rinkos kainos pokyčiais. Tokiu atveju hedžingas turi duoti mažesnę riziką neatidėliotino pateikimo/ateities sandorio pozicijoje, negu vien tiktai neatidėliotino sandorio pozicijoje. Apsidraudimas vienas prie vieno ne visada būna optimalus. [1] Hedžingo praktinis panaudojimas Hedžingas ateities sandorių rinkoje gali būti vykdomas dviem būdais. Priklausomai nuo situacijos, apsidrausti norintis asmuo gali pirkti arba parduoti ateities sandorių kontraktus. Jeigu asmuo planuoja pirkti prekę ateityje, norėdamas išvengti kainų svyravimų, jis perka ateities sandroio kontraktą ir taip įsigija ateities prekę dabarties kaina. Priešingai, jei asmuo ketina parduoti prekę ateityje ir nori būti tikras dėl kainos, jis parduoda ateities sandrorio kontraktą ir taip užsitikrina stabilią pardavimo kainą ateityje. Antras žingsnis hedžingo procese vykdomas atėjus sandėrio laikui. Apsauga nuo kainų svyravimų tampa nebereikalinga, todėl pozicijos ateities sandorių rinkose yra likviduojamos. „Long“ pozicijų savininkai, pirkę kontraktą praeityje, dabar jį parduoda. „Short“ pozicijų savininkai, parduotą kontraktą vėl nuperka. Tiek pirmojo, tiek ir antrojo žingsnio pozicijos privalo būti tos pačios prekės, vienodi turi būti kontraktų skaičius ir pristatymo mėnesis. Pvz.: Birželio mėnesį ūkininkas numatė, jog rugsėjį nuims 10000 bušelių pupelių derlių. Ūkininkas planuoja savo sąnaudas ir pajamas dabarties kainomis. Potencialus kainos kritimas ateityje sukuria ūkininkui nereikalingą riziką. Norėdamas apsisaugoti nuo šios rizikos, jis panaudoja hedžingą. Birželio mėnesio rinkoje, pupelių kaina yra 6 doleriai už bušelį, o lapkričio mėnesio pupelių ateities sanorio kaina – 6,25 dolerio už bušelį. Ūkininkas hedžingo operaciją įvykdo užėmęs „short“ poziciją ir parduodamas du lakpričio mėnesio pupelių kontraktus, kurių kiekvieno apimtis - 5000 bušelių, po 6,25 dolerio už bušelį (paprastai ūkininkai nebando apdrausti viso 100% tikimosi gauti derliaus, kadangi tiksli derliaus apimtis nėra iš anksto žinoma. Šiuo atveju ūkininkas tikisi gauti daugiau nei 10000 bušelių derliaus). Rugsėjo pradžioje pupelių kainos rinkose nukrito. Ūkininkas parduoda pupeles po 5,72 dolerio už bušelį – mažesne kaina nei tikėjosi. Tačiau hedžingo dėka jis nepatiria nuostolio. Likvidavęs savo “short” poziciją po 5,95 dolerio už bušelį, verslininkas gauna pelną, kurio pakanka padengti nuostoliui, gautam iš mažesnės nei tikėtąsi pardavimo kainos. [4] Dabarties sandoris Ateities sandoris Birželis Pupelių kaina 6 doleriai už bušelį Parduodami du lapkričio mėnesio pupelių kontraktai po 6,25 dolerius už bušelį Rugsėjis Parduodami 10000 bušelių pupelių po 5,72 dolerius už bušelį Perkami 2 lapkričio mėnesio pupelių kontraktai po 5,95 dolerius už bušelį Rezultatas Dabartinė pardavimo kaina: 5,72$/bušelį Pelnas iš ateities sandorio: 0,3$/bušelį Galutinė pardavimo kaina: 6,02$/bušelį IŠVADOS 1. Ateities sandoriai (angl. futures) reiškia įsipareigojimą ir teisę nustatytu laiku ateityje už nustatytą kainą pirkti arba parduoti tam tikrą prekę arba instrumentą. 2. Ateities sandorius galima suskirstyti į: • palūkanų normos ateities sandorius; • akcijų indeksų (ir vienos akcijos) ateities sandorius. • valiutos ateities sandorius • fizinių prekių arba žaliavų ateities sandorius 3. Prekybos ateities sandoriais pradininkė – Kinija. Primieji ateities sandoriai pradėti naudoti pries maždaug 1400 metų. Modernieji ateities sandoriai atsirado Čikagoje. 4. Hedžingas – apsidraudimas nuo kainų kitimo rizikos ateityje. Gali būti efektyviai vykdomas ateities sandorių rinkose, apsidraudžiant nuo kainų kilimo ir nuo kainų kritimo. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Kancerevyčius, G. (2004). Finansai ir investicijos. Kaunas: Smaltija. 2. Refco private client group (2005). The Complete guide to futures trading. 3. Swedbank [interaktyvus] [žiūrėta 2009-12-19]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!