Astronomijos samprata (skaidrės)

7.1. Astronomijos samprata

Astronomija – mokslas apie dangaus kūnus

Tiriama:

• Dangaus kūnų sandara.
• Dangaus kūnų kilmė.
• Jų raida.
• Padėtis erdvėje.
• Dangaus kūnų judėjimas.

Reikšmė

• Žvaigždės rodydavo kelią laivams, medžiotojams ir dykumų karavanams.
• Pagal žvaigždžių išsidėstymą imtas matuoti laikas.
• Astronomijos žinios padeda nustatyti tikslias geografines koordinates.
• Astronomijos atradimai skatina kitų mokslo sričių raidą.

Pradžia

• Seniausios rašytinės astronomijos žinios (babiloniečių, majų, kinų) - 3000 m. pr. Kr.
• Pirmasis Saulės kalendorius (egiptiečių) – 4000 m. pr. Kr.
• IV a. pr. Kr. Pitagoras teigė, jog žemė yra rutulio formos ir laisvai juda erdvėje.
• 140 m. Ptolemajas pateikė geocentrinį pasaulio modelį (visatos centras yra nejudanti Žemė).

Saulės kalendorius

Apie 4000 m. pr. Kr. egiptiečiai sudarė saulės kalendorių ir gan tiksliai nustatė metų trukmę. Pagal šį kalendorių, metai prasideda, kai žvaigždė Sirijus pirmą kartą pasirodo prieš saulėtekį horizonte po dviejų mėnesių nematomumo periodo.

Observatorija – speciali įstaiga dangaus kūnams stebėti

Visame pasaulyje randama prieš tūkstančius metų statytų observatorijų liekanų. Tai būdavo megalitai – dideli akmeniniai blokai Saulės, Mėnulio ir ryškiausių žvaigždžių tekėjimo ir leidimosi taškams žymėti.

Žymiausi astronomijos pradininkai

Galilėjas Galilėjus

• 1609 m. išrado teleskopą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!