Astronomija – mokslas apimantis reiškinių, esančių už Žemės ir jos atmosferos, stebėjimą ir aiškinimą.
Astronomija padeda pažinti dangaus kūnus,visatą. Ji padeda nustatyti tikslų laiką, įvairių Žemės vietų geografines koordinates, iš kosmoso žvalgyti mūsų planetos gamtos išteklius. Astronomijos atradimai taip pat skatina kitų mokslų raidą.
Astronomijos mokslo pradžia
Pirmosios astronomijos žinios pradėtos kaupti jau nuo seniausių laikų, tačiau rimtai sistematizuotos jos tik ~ 3000 m. pr. m. e. senovės civilizacijose, tokiose kaip Senovės egiptas, Babilonija, Finikija, Kinija ir Majai.
Apie 4000 m. pr. m. e. egiptiečiai sudarė saulės kalendorių ir gana tiksliai nustatė metų trukmę.
Pagal šį kalendorių, metai prasideda, kai pati ryškiausia dangaus žvaigždė Sirijus pirmą kartą pasirodo prieš saulėtekį horizonte po 2 mėnesių nematomumo periodo (maždaug po 70 parų)
Pirmasisis saulės kalendorius
4000 m. pr. m. e. egiptiečių sudarytas
saulės kalendorius
Babilonijoje 721 m. pr. m. e. aprašytas mėnulio užtemimas, iš ten iki mūsų laikų išlikęs paros dalijimas į 24 valandas.
Astronomijos mokslo raida
Babilonija II-I tūkst. pr. m. e.
IV amžiuje pr. m. e. graikų filosofas ir matematikas Pitagoras patobulino Talio pasaulėvaizdį . Jis nustatė, kad Žemė yra rutulys, laisvai skriejantis erdvėje, o aplink ją skrieja Saulė, Mėnulis, žvaigždės ir planetos.
Astronomijos mokslo raida
Talis Miletietis
624– 546 m. pr. m. e.
Pitagoras Samietis
582 – 496 m. pr. m. e.
VI amžiuje pr. m. e. graikų filosofas, Europos filosofijos ir mokslo pradininkas Talis įsivaizdavo plokščią Žemę, apgaubtą žvaigždėto dangaus.
Astronomijos mokslo raida
Klaudijus Ptolemėjus
~ 90 – ~ 168 m.
~ 140 m. Graikų geografas, astronomas ir astrologas sudarė svarbiausią tų laikų astronominį veikalą „Almagestas“. Į jį buvo sudėtos visos iki tol sukauptos astronominės žinios. „Almageste“ buvo žvaigždžių katalogas, aprašyti 48 žvaigždynai, suformuluota geocentrinės sistemos sąvoka. Ilgus metus ši knyga buvo navigacijos pagal žvaigždes vadovėlis.
Geocentrinė sistema - įsivaizdavimas, kad Žemė yra nejudantis visatos centras, aplink kurį skrieja Saulė ir kiti dangaus kūnai. Šis pasaulėvaizdis gyvavo iki XVI a.vidurio.
Geocentrinė sistema
Astronomijos mokslo raida
Mikalojus Kopernikas
1473 – 1543 m
XVI a. Viduryje lenkų astrononomas...
Šį darbą sudaro 742 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!