Asmenybės samprata ir struktūra

Asmenybės, kaip nedalomos visumos, tyrinėjimas ypač suaktyvėjo XX amžiaus pirmoje pusėje. Tuo laikotarpiu buvo kritikuojamos tos psichologijos kryptys, kurios daugiausiai tyrė psichikos procesus, jų funkcijas ir individualius skirtumus. Atskirų psichikos procesų tyrinėjimai nesudarė galimybių pažinti vientisą asmenybę. G. Allportas tokių tyrimų nepakankamumą asmenybei pažinti iliustruoja E. Tulozo nesėkme, kurią šis patyrė aprašydamas žymaus prancūzų matematiko, fiziko ir filosofo A. Puankarė asmenybę. E. Tuluzas nustatė, kad A. Puankarė atmintyje galėjo išsaugoti vienuolikos skaičių eiles, pasižymėjo teisingomis skaičių asociacijomis, jo klausos vaizdiniai buvo aukščiausio lygio. Be to, jis mėgo muziką, nemėgo medžioklės, kentėjo nuo nemigos ir t.t. Tačiau E. Tuluzas prisipažino, kad visų tų savybių sintezė neatskleidė A. Puankarė kaip genijaus asmenybės.
Daugelis to meto žymių psichologų kėlė mintį, kad asmenybę pažinti galima ne atskirus jo elementus jungiant į visumą, o išeinant iš jos struktūros visumos. Asmenybės tyrimą svarbiausiu psichologijos tikslu laikė ir žymus rusų psichologas L. S. Vygotskis, kuris kritikavo požiūrį, kad žmogaus vidinio gyvenimo, kaip visumos, aprašymas yra poeto arba istoriko, o ne psichologo darbas. Svarbiausia psichologijos problema, jo nuomone, yra asmenybės ir jos raidos tyrinėjimas.
Asmenybės sudėtingumą ir jos tyrinėjimo sunkumus patvirtina ir tas faktas, kad nėra vieno visiems priimtino jos apibrėžimo. F. Allportas suskaičiavo, apie penkiasdešimt asmenybės apibrėžimų. Kartais kai kurių su asmenybe susijusių sąvokų turinys iš dalies sutampa, pavyzdžiui, asmenybė ir charakteris, charakteris ir temperamentas, todėl iš pradžių reikia išsiaiškinti asmenybės ir kai kurių jai artimų sąvokų prasmę.
Psichologinėje literatūroje dažniausiai sutiksime šias sąvokas: žmogus, asmuo, asmenybė, individas, individualybė.
Žmogus – tai pati bendriausia sąvoka, tai gyvybės evoliucijoje labiausiai išsivysčiusi protingos prigimties biologinė būtybė (homo sapiens). Žmogų galima aptarti kilmės atžvilgiu – jo atsiradimą ir raidą, taip pat kaip biologinį organizmą – jo anatominius ir fiziologinius ypatumus bei socialiniu atžvilgiu – kaip visuomeninę, istorinę, kultūrinę ir moralinę būtybę. Žmogumi domisi ir jį tiria įvairūs mokslai: biologijos, medicinos, filosofijos, humanitariniai ir socialiniai.
Atskiram...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!