Visais laikais žmonės skirtingai reagavo ir dabar reaguoja į nukrypimus, į tai, kas nenormalu. Ypač tai jaučiama neįgalių žmonių atžvilgiu. Daugelis jaučiasi nejaukiai, bendraudami su negalią turinčiais žmonėmis, ar tik stebėdami juos, netgi mano, kad tai atstumiantis dalykas. Kiti užjaučia arba mano, kad neįgalieji verti dėmesio, ir stengiasi jiems aktyviai padėti.
Neturintiems negalios žmonėms neįgalumas yra neįgaliojo svarbiausias ir dominuojantis bruožas, tuo tarpu asmenims su negalia tai yra gyvenimo faktas, tik vienas bruožas iš daugelio.
Visuomenė į neįgaliuosius žiūri per nusistovėjusius stereotipus, kuriuos priima ir patys žmonės su negalia. Jie laikomi silpnais, pažeidžiamais, todėl dažnai neigiama neįgaliųjų teisė būti savarankiškais, nepriklausomais nuo kitų, kadangi manoma, kad jie nesugeba priimti kompetentingų sprendimų. Nuolat priimami kaip nukrypimai nuo normos, žmonės su negalia suvokia save kaip kitokius tik todėl, kad kiti žiūri į juos, jų elgesį, egzistavimo sąlygas kaip nenormalias. Neįgalieji priima savo neįgalumą kaip socialinį vaidmenį. Žmonės, kuriems priskiriama tam tikra rolė visuomenėje, turi patenkinti kitų lūkesčius jų atžvilgiu tam, kad įrodytų savo vertę. Jie yra kategorizuojami, jiems priskiriamos etiketės. Gal būt nėra svarbu kad jos priskiriamos, svarbu tai kaip jas visuomenė priskiria ir kokios yra to proceso pasekmės. Neįgalieji turi susitvarkyti su neigiamais asmeniniais negalės aspektais ir su negatyviomis stigmatizavimo ir stereotipiškumo pasekmėmis. Norint susikurti prasmingą gyvenimą, neįgalusis turi išspręsti konfliktą tarp šių prieštaraujančių realybių. Asmuo gali prisiimti visuomenės primestą neįgaliojo vaidmenį ir elgtis taip, kaip iš jo tikimasi arba jis gali gyventi užsidaręs nuo visuomenės.
Neįgalumas iš esmės priklauso ne tiek nuo asmens funkcijų sutrikimo, kiek nuo to, kaip jį priima ir integruoja į savo tarpą to asmens aplinka. Kai visuomenė negalią turinčius žmones laiko visiškai kito pasaulio žmonėmis, didžiausia problema iškyla su šių žmonių integracija bei socializacija. Dažnai dėl neigiamų socialinių darbuotojų, viešojo administravimo atstovų, politikų, kunigų, medikų, darbdavių nuostatų neįgalieji negali visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Dėl tokio požiūrio neįgalus žmogus atsiriboja...
Šį darbą sudaro 3239 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!