Asmens ir vaidmens supratimas

M. Hollis savo knygoje Socialinių mokslų filosofija paliečia asmens ir vaidmenų temą, kurioje nagrinėja vaidmens sąvoką ir idėją, kad asmuo tėra tik vaidmenų suma, pirmiausia institucinių vaidmenų kontekste, po to pasitelkia analogiją su teatriniais vaidmenimis. Pasak jo, vaidmens atlikėjo sąvoka yra reikšminga tiems socialiniams mokslams, kurių metodologija remiasi ir priklauso supratimo sferai. Ar mes, žmonės, esame tik visuma vaidmenų, kuriuos atliekame? Jeigu atsakymas būtų teigiamas, išlieka problemų dėl socialinio tapatumo sąvokos. Jos reikalauja kompromiso tarp holizmo ir individualizmo. Jeigu atsakymas neigiamas, kyla klausimas, kas vadinama asmens tapatumu. Ši amžinoji filosofinė problema skatina susidomėti individualistine racionalių veikėjų interpretacija (Hollis 2000).
Šiame darbe pabandysiu panagrinėti kaip galėtume suprasti asmenis ir vaidmenis socialiniame kontekste. Daugiausiai remsiuosi M. Hollio knyga Socialinių mokslų filosofija.
Kaip suprasti vaidmens sąvoką? Norint atsakyti į šį klausimą, visuomenę galime įsivaizduoti kaip tam tikrą socialinių padėčių schemą. Kiekviena visuomeninė padėtis siejama su tam tikra institucija ar organizacija. Yra institucijų, taip pat ir organizacijų, kurios struktūrizuotos. Pvz.: Lietuvos kariuomenės struktūra yra griežtai apibrėžta skirtingų laipsnių hierarchija, mokyklose taip pat specifinė hierarchinė struktūra, įmonėse vyrauja struktūra nuo vadovo iki darbininkų ir taip kiekviena institucija, gamybinė ar mokslinė organizacija turi savitą struktūrinę schemą, kur kiekvienas asmuo turėdamas tam tikrą padėtį visuomenės dalyje, kurioje dirba turi taip pat ir vaidmenis, kuriuos atlieka, užima tam tikrą socialinę padėtį. Skirtingose institucijose bei organizacijose yra skirtingos ir socialinės padėtys. Socialinė veikla nebūtinai turi priklausyti institucijoms. Pavyzdžiui, ar galima socialinės padėties statusą priskirti vagims, plėšikams, draugams Manau, kad vargu. Socialinės padėties statusas dar gali būti struktūrizuojamos be hierarchinių rangų; pavyzdžiui komuna, kur grindžiama darbo pasidalijimo principu. Taigi, galime „socialinę tvarką įsivaizduoti kaip institucijų (ir organizacijų) santykių visumą. Institucijų viduje individų padėtis priklauso nuo institucijos tikslo ir jų pajėgumo padėti jį įgyvendinti (Hollis M., 2000:200). Išoriškai kiekviena institucija yra veikiama kitų. Čia socialinę tvarka galima laikyti netvariu institucijų dariniu, kurių išlikimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!