Asmens duomenų apsaugos problema

ĮVADAS Kadangi žmogaus teisių apsauga yra labai plati tema ir jos neįmanoma atskleisti rašto darbe. Šiame darbe bus kalbama tik apie asmens duomenų apsaugą. Todėl šio darbo tikslas yra asmens duomenų apsauga elektroninėje erdvėje. Šios temos aktualumą atskleidžia šiuolaikiniai technologiniai pasikeitimai, kurie visapusiškai įtakoja mūsų gyvenimą. Juk šiuolaikiniame kompiuterizuotame pasaulyje, daugybė įvairių įmonių, įstaigų ar žmonių kaupią kompiuterinę informaciją apie esamus ir potencialius klientus, konkurentus, verslo partnerius ir pan. Galime tik įsivaizduoti koks didžiulis įvairios informacijos kiekis yra kaupiamas asmeninėse ar valstybinėse duomenų bazėse. Tokia informacija, informacija apie privačius asmenis, kuri netūrėtų būti prieinama viešai, kartais net komercinės paslaptys, gali būti ir dažnai yra perkeliama į kompiuterizuotą informacinę sistemą, kadangi tokiu būdu yra lengviau naudotis surinktais duomenimis. Tačiau čia ir iškyla pavojus, kadangi informacija gali būti nepakankamai apsaugota ir surinkta, neskelbtina informacija, gali būti neteisėtai išplatinta. Tad atskleidžiant darbo tikslą buvo iškelti šie uždaviniai: 1. asmens duomenų apsaugos sąvokos ir turinio pateikimas 2. asmens duomenų apsaugos teisinis reglamentavimas Europos Sąjungos ir Lietuvos teisėje 3. asmens duomenų apsaugos elektroninėje erdvėje, internete, problemos išskyrimas ir būtinų apsaugos priemonių pateikimas Rašant darbą buvo naudojamasi Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą, įvairia literatūra, pranešimais, autoriniais darbais gvildenančiais pasirinktos temos aspektus. I. ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS SĄVOKA Kalbant apie asmens duomenų apsaugą reikėtų apsibrėžti, ką vadiname duomenų apsauga. Labai dažnai yra painiojamos dvi skirtingos, nors ir susijusios sąvokos, tai duomenų apsauga (ang. “data protection”) ir duomenų saugumas (ang. “ data security”). Duomenų saugumas yra susijęs su kompiuterinių duomenų kodavimu, šifravimu ar kitokiais duomenų apsaugų būdų užtikrinimais, kai tuo tarpu pati duomenų apsauga yra susijusi su asmens duomenimis, draudimu viešai skelbti, platinti, naudotis ir t.t. privačiais asmens duomenimis be jo sutikimo1. Būtent apie asmens duomenų apsaugą ir bus kalbama šiame darbe, nes tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai, priimti asmens duomenų apsaugos tikslais, reglamentuoja ne duomenų saugumą, bet fizinių asmenų duomenų apsaugą. Nors fizinis asmuo paprastai gali būti identifikuojamas pagal tokią informaciją kaip vardas, pavardė, amžius, gimimo data, akių spalva ir t. t. arba pagal jam suteiktą tam tikrą numerį (kodą), pavyzdžiui, asmens kodą, vairuotojo pažymėjimo, socialinio draudimo.. Asmens duomenys tarsi sugrupuojami į dvi kategorijas: identifikatorius ir kitus duomenis. Identifikatoriai tiesiogiai ir vienareikšmiškai nurodo konkretų asmenį. Tipiškiausias identifikatoriaus pavyzdys – asmens kodas, registracijos numeris, leidimo numeris ir pan. Visi duomenys, identifikatoriaus susieti su asmens duomenų subjektu, tampa asmens duomenimis. Taigi, galime daryti išvadą, kad visi asmens duomenų apsaugos kriterijai turėtų būti nukreipti būtent į tokią asmeninę informaciją, pagal kurią galėtume identifikuoti konkretų asmenį. Jeigu identifikatoriaus nėra, duomenys nebetenka asmens duomenų statuso, nors ir susiję su realiu asmeniu. Šioje vietoje vėl galima supainioti dvi panašias sąvokas: asmeninė informacija ir asmens duomenys. Svarbu suprasti, kad asmeninė informacija savaime nėra ir negali būti asmens duomeniu iki tol, kol ją susiejus su kita asmenine informacija arba identifikatoriumi tampa įmanomas konkretaus asmens identifikavimas.2 Asmeninės informacijos ir asmens duomens santykio klausimas itin svarbus tuo, kad asmens duomenų apsaugos reikalavimai taikomi ne bet kokiai asmeninei informacijai, o tik tokiai, kurios pagalba galima konkretaus asmens identifikacija. Apsibrėžę asmens duomenų turinį galime pareiti prie asmens duomenų sąvokos pateikimo. Pagal Duomenų apsaugos direktyvos 95/46/EC 2 str. asmens duomenys reiškia bet kurią informaciją, susijusią su asmeniu (duomenų subjektu), kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta; asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta yra tas asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta tiesiogiai ir netiesiogiai, ypač pasinaudojus nurodytu asmens identifikavimo kodu arba vienu ar keliais to asmens fizinei, fiziologinei, protinei, ekonominei, kultūrinei ar socialinei tapatybei būdingais veiksniais.3 Panašų asmens duomenų apibrėžimą pateikia ir šiuo metu galiojantis LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas: “Asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.” 4 Tiek pagal 1981 m. Europos Tarybos konvenciją “Dėl asmenų apsaugos, susijusios su automatizuotu asmens duomenų apdorojimu”, tiek pagal EBPO Rekomendaciją “Dėl asmens privatumo apsaugos ir asmens duomenų judėjimo tarp valstybių narių gairių” asmens duomenys apibrėžiami kaip bet kokia informacija, susijusi su identifikuotu ar identifikuotinu asmeniu. Taigi, išsiaiškinę, kas yra ir ką sudaro asmens duomenys, toliau savo darbe pabandysiu pateikti asmens duomenų apsaugos teisinį reguliavimą Europos Sąjungos (toliau tekste – ES) bei nacionalinėje teisėje, bei būtinas asmens duomenų apsaugos priemones elektroninėje erdvėje. II. ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS TEISINIS REGLAMENTAVIMAS ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE Teisinio reguliavimo klausimas pasirinktoje temoje yra gana aktualus, nes kaip jau buvo minėta įvade, asmens duomenų tvarkymas tampa vis aktualesniu socialiniu ir ekonominiu reiškiniu mūsų gyvenime, kai kompiuteriai ir kompiuteriniai tinklai teikia mums vis didesnes, neribotas asmens kaupimo bei tvarkymo galimybes ES šalių-narių nacionaliniai teisės aktai, reglamentavę duomenų apsaugą, siekė garantuoti tas pačias teises, nors juose egzistavo tam tikri skirtumai. Šie skirtumai galėjo sudaryti kliūčių laisvam informacijos judėjimui ir sąlygoti papildomus nepatogumus ūkio subjektams ir fiziniams asmenims, riboti bendros rinkos funkcionavimą. Pagrindiniai skirtumai buvo reikalavimas registruotis ar gauti leidimą duomenų tvarkymui iš įgaliotų institucijų kai kuriose valstybėse narėse, taip pat reikalavimai laikytis skirtingų standartų ir galimi duomenų perdavimo į kitas valstybės nares apribojimai. Siekiant pašalinti laisvo duomenų perdavimo kliūtis nepakenkiant duomenų saugumui, buvo išleista 95/46/EB Duomenų apsaugos direktyva, harmonizuojanti nacionalinius teisės aktus šioje srityje. Duomenų apsaugos direktyva taikoma kiekvienai operacijai ar operacijų rinkiniui, atliekamam su asmens duomenimis. Šios operacijos apima duomenų rinkimą, laikymą, atskleidimą ir pan. Direktyva taikoma duomenims, tvarkomiems automatiniu būdu (pvz., kompiuterinė klientų duomenų bazė) ir duomenims, kurie naudojami ar ketinami naudoti kaip dalis neautomatizuotų laikmenų kaupimo sistemų, iš kurių duomenys gali būti gaunami pagal tam tikrą kriterijų (pvz.; tradicinės popierinės bylos, kortelių failai). Duomenų apsaugos direktyva netaikoma tais atvejais, kai duomenys tvarkomi grynai asmeniniais tikslais ar namų ūkio reikmėms (pvz., asmeninis kompiuterinis dienoraštis ar failai su draugų ar šeimos narių duomenimis). Ji taip pat netaikoma valstybės saugumo, gynybos ir operatyvinės veiklos sritims, kadangi šių sričių reglamentavimas yra ne ES, o valstybių narių prerogatyva. Nacionalinė įstatyminė bazė paprastai užtikrina individų saugumą šiose srityse. Kitas žingsnis žengtas asmens duomenų apsaugos srityje Direktyvos 97/66/EB, reglamentuojančios privatumo apsaugą telekomunikacijų sektoriuje priėmimas. Direktyva numato, kad valstybės narės privalo užtikrinti telekomunikacijų konfidencialumą nacionalinėmis teisinėmis priemonėmis. Tai reiškia, kad bet koks atitinkamų institucijų nesankcionuotas klausymasis, įrašinėjimas, saugojimas ar kitoks telekomunikacijų priežiūros perėmimas yra neteisėtas. Pastaruoju metu kilo būtinybė Direktyvą 97/66/EB priderinti prie elektroninių ryšių paslaugų rinkų ir technologijų raidos, kad būtų užtikrintas vienodas asmens duomenų ir privatumo apsaugos lygis visiems elektroninių ryšių paslaugų vartotojams nepaisant to,  kokia technologija būtų taikoma. Kilo būtinybė skaitmeniniams tinklams nustatyti specialias teisines nuostatas,  kad būtų apsaugotos fizinių asmenų pagrindinės teisės ir laisvės bei juridinių asmenų teisėti interesai dėl didėjančių  automatinio duomenų kaupimo ir tvarkymo išteklių,  kuriais  remiantis tvarkomi vartotojų duomenys. Siekiant anksčiau išvardintų tikslų, o taip pat išvengti kliūčių bendrai elektroninių ryšių  rinkai funkcionuoti, nuspręsta Direktyvą 97/66/EB, reglamentuojančią privatumo apsaugą telekomunikacijų sektoriuje pakeisti Direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių). Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių suderina valstybių narių teisines nuostatas, užtikrinančias vienodą pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos lygį, ir ypač teisę į privatumą, susijusią su asmens duomenų tvarkymu elektroninių ryšių sektoriuje, užtikrinant laisvą tokių duomenų, elektroninių ryšių įrangos  ir paslaugų judėjimą Bendrijoje5. Įgyvendinant šiuos tikslus Direktyvos nuostatos papildo Direktyvą 95/46/EB. Taigi, šiuo metu ES galioja šios svarbios duomenų apsaugos direktyvos: • Direktyva 95/46/EC dėl asmenų apsaugos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu ir laisvu šių duomenų judėjimu (Duomenų apsaugos direktyva) • Direktyva 97/66/EC dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos telekomunikacijų sektoriuje (Telekomunikacijų direktyva); • 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių). Kaip jau buvo paminėta anksčiau, Lietuvoje asmens duomenų apsauga reglamentuoja LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kurio normos įgyvendina ir ES direktyvas. Asmens duomenų apsaugos esmė - apsaugoti žmonių teises. Pagrindinis jos tikslas yra užtikrinti, kad asmens duomenys būtų apdorojami taip, kad būtų užtikrinamas žmogaus privatumas ir kitos su tuo susijusios žmogaus teisės. Asmens informacinio privatumo (asmens duomenų apsaugos) pažeidžiamumą padidino spartus informacijos technologijų diegimas. Naudojant kompiuterius ir duomenų perdavimo tinklus, sudaroma galimybė rinkti ir kaupti milžinišką informacijos kiekį, jį apdoroti ir greitai paskleisti. Tačiau šiai dienai nei nacionalinė, nei ES teisė atskirai neskiria pakankamai dėmesio asmens duomenų apsaugai elektroninė erdvėje,nors tai tampa ypač aktualu plėtojantis elektroninei komercijai, elektroniniam parašui ir pan. Būtent dėl šių priežasčių reikalingi tarptautiniai duomenų apsaugos susitarimai. Tokios privatumo stiprinimo technologijos, kaip kodavimas ir duomenų apsaugos standartai, turėtų būti stiprinamos. III. ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMO PROBLEMA Nagrinėjant duomenų apsaugą elektroninėje erdvėje apsiribosime duomenų apsauga internete. Todėl pirmiausia reikėtų išsiaiškinti koks yra asmens duomenų ir interneto santykis apskritai. Asmens duomenų ir interneto santykis Atskleidžiant asmens duomenų apsaugos ir interneto santykį, reikėtų pažymėti, kad tai yra gana sunku dėl pačios interneto unikalios prigimties. Visų pirma, jo populiarumas įvairiose valstybėse yra skirtingas. Natūralu, kad ir visuomenės patirtis naudojantis interneto tinklu yra skirtinga. Viena iš svarbiausių nepakankamo asmens duomenų apsaugos interneto erdvėje priežasčių, tai menkas žmonių suvokimas apie šias problemas. Kaip rodo užsienio valstybėse atlikti tyrimai, dauguma žmonių labai susirūpinę savo privatumu ir saugumu Internete, tačiau tik nedaugelis žino, kaip jų informacija yra renkama, kaip panaudojama, ir kaip nuo to apsisaugoti. Besivystančiose šalyse vis sparčiau ir plačiau diegiamos informacinės technologijos bene visose veiklos srityse. Internetas dėl savo unikalios prigimties padeda žmonėms bendrauti nepriklausomai nuo atstumo, laiko, valstybių sienų. Tokiu būdu šioje unikalioje erdvėje panaikinami bet kokie geografiniai suvaržymai asmens duomenų judėjimui. Interneto teikiamų paslaugų dėka gyvenimas elektroninėje erdvėje tampa vis intensyvesnis, naujos bendravimo galimybės vis labiau domina pačius įvairiausius informacijos vartotojus. Tačiau tuo pačiu metu paaštrėja ir asmens duomenų apsaugos klausimas.6 Žvelgiant į skirtingus vartotojų poreikius, akivaizdi tampa kita svarbi problema – tai nuolatinis interneto keitimasis. Tos pačios valstybės, kurios dar visai neseniai tik kūrė informacinės visuomenės koncepcijas (ar vis dar tebekuria), gali greitai pasiūlyti naujų informacinių technologijų, o tai, savo ruožtu, gali radikaliai pakeisti daugelio autorių ir įstatymų leidėjų nuomonę apie asmens duomenų apsaugą interneto kontekste. Kita problema – informacinių technologinių sistemų konvergencija, kurios pagalba eliminuojami technologiniai barjerai tarp atskirų technologinių sistemų, internetas tampa vis labiau atviresnis. Taigi, Internetas – tai tarsi asmens duomenų šaltinis, kuris gali greitai perduoti didelį kiekį asmeninės informacijos. Asmens duomenų apsaugos elektroninėje erdvėje problemos ir apsaugos užtikrinimo priemonės Asmens duomenų apsaugos problemoms spręsti gali būti naudojami teisės aktai, savireguliacija ir technologijos. Duomenų apsaugos įstatymai yra palyginus nauja teisinio reguliavimo sritis. Pradžioje buvo baiminamasi, kad valstybinės institucijos naudos asmens duomenis neteisingiems tikslams.7 Vėliau paaiškėjo, kad privatiems asmenims tvarkant asmens duomenis atsirado daugybė spragų, todėl reikėjo imtis atsargumo priemonių. Šiuo metu nusistovėjusi praktika yra tokia, kad asmens duomenų tvarkymas reglamentuojamas labiau akcentuojant duomenų subjektų teises (teisę į privatų gyvenimą, informacinį privatumą), o ne žmogaus teisę į informaciją (teisę ieškoti, gauti, naudotis ir skleisti informaciją) EB viešųjų ryšių tinkluose imtos diegti naujos skaitmeninės technologijos, kurios kelia specifinius reikalavimus vartotojo asmens duomenų ir privatumo apsaugai. Platiesiems visuomenės sluoksniams tampa techniškai prieinami ir įperkami skaitmeniniai judrieji tinklai. Tokie skaitmeniniai tinklai, tarp jų ir internetas, turi didžiulius  išteklius ir galimybes tvarkyti asmens duomenis. Internetas tradicinę rinkos struktūrą  pakeičia į bendrą, pasaulinę infrastruktūrą plačios pasiūlos elektroninių ryšių paslaugoms teikti. Lengvai prieinamos interneto paslaugos  atveria naujas galimybes vartotojams, bet sukelia naują grėsmę jų asmens duomenų saugumui. Taigi, būtina nustatyti tokias apsaugos priemones, kurių pagalba būtų užtikrinimas asmens duomenų saugumas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, viena iš saugumo priemonių yra teisinis šios srities reguliavimas, kitas svarbus momentas, tai priežiūros institucijos įsteigimas, kuri užtikrintų įstatymų laikymosi. Asmens duomenų apsauga apskritai ir tuo pačiu elektroninėje erdvėje yra susijusi su duomenų valdytojo pareigomis bei duomenų subjekto teisėmis. Remiantis ES direktyvomis bei LR įstatymais, iš duomenų valdytojų reikalaujama, kad: • duomenys būtų tvarkomi teisingai ir teisėtai (dažniausiai slapukai nustatomi ir naudojami be interneto paslaugų vartotojo žinios. Negana to, užslėptu tampa ir bet koks tolesnis asmeninės informacijos, nustatytos slapukų pagalba, tvarkymas, judėjimas. Taigi, akivaizdu, kad slaptas slapukų naudojimas yra nesuderinamas su reikalavimu, kad asmens duomenys būtų tvarkomi teisėtai ir teisingai bei bendruoju principu, kad duomenys turi būti surinkti įvardytais, aiškiai apibrėžtais ir teisėtais tikslais.8); • duomenys būtų renkami aiškiai išreikštiems ir teisėtiems tikslams bei atitinkamai tvarkomi; jei duomenų tvarkymo tikslai keičiasi apie tai turi būti informuotas duomenų subjektas; • duomenys atitiktų jų tvarkymo tikslus ir neviršytų būtinų tiems tikslams apimčių; • duomenys būtų tikslūs ir, jei būtina, reguliariai atnaujinami; • užtikrinti galimybę duomenų subjektams taisyti, trinti ar blokuoti neteisingus duomenis apie juos; • užtikrinti, kad duomenys, identifikuojantys asmenis, nebūtų saugomi ilgiau nei būtina; • pranešti duomenų apsaugos priežiūros institucijoms apie tai, kad jie tvarko duomenis. Kalbant konkrečiai apie duomenų tvarkymą internete, renkant asmens duomenis ir siekiant įgyvendinti Direktyvos 95/46/EB reikalavimus, duomenų valdytojai privalo: • pateikti tarnybos ar asmens, atsakingo už atsakymus į klausimus, susijusius su asmens duomenų apsauga, pavadinimą ir adresą (fizinį ir elektroninį); • aiškiai paminėti automatinių duomenų rinkimo procedūrų egzistavimą prieš pradedant naudoti tokį metodą bet kokių duomenų rinkimui; • nurodyti saugumo priemones, garantuojančias svetainės autentiškumą, tinklu perduodamos informacijos vientisumą ir konfidencialumą (ši informacija gali būti pateikta naudojant “iššokančio“, papildomo (angl. “pop-up”) lango techniką). • informuoti apie privatumo politiką: informacija apie privatumo politiką (įskaitant būdus kaip pasinaudoti teise susipažinti su duomenimis) turėtų būti tiesiogiai prieinama iš pagrindinio interneto svetainės puslapio (home page) ir visur kitur, kur asmens duomenys renkami internetu. Duomenų renkamų interneto aplinkoje ir asmens duomenų santykio problema yra svarbi, siekiant išsiaiškinti ar duomenys, surinkti interneto aplinkoje, gali būti laikomi asmens duomenimis. Vertinant, ar naudojant interneto technologijas surinkti duomenys (asmens palikti pėdsakai internete) gali būti laikomi asmens duomenimis, kyla daug abejonių. Tačiau mano nuomone, vyrauja pagrįsta baimė, kad pagal “paliktu pėdsakus internete” gali atkurti pakankamai duomenų, kuri identifikuotų vieną ar kitą asmenį. Taigi, tiek ES, tiek Lietuvos norminiai aktai nustato bendrus principus ir reikalavimus, kaip turėtų būti tvarkomi asmens duomenys ir kokiais būdais turėtų būti užtikrintas tokių duomenų saugumas. Tačiau kaip jau minėjau, yra būtina ir priežiūros institucija, Lietuvoje tai Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kuri priežiūrėtų duomenų valdytojus, rengtu rekomendacija, atsižvelgiant į besikeičiančią aplinką bei užtikrintų įstatymų įgyvendinimą IŠVADOS Asmens teisė į duomenų apsaugą yra viena iš žmogaus teisių, pasireiškianti tuo, kad asmuo turi teisę į asmeninės informacijos, pagal kurią galėtų būti identifikuotas, neviešinimą, neplatinimą bei garantavimą, kad tokia informacija nebus panaudota be jo žinios ir sutikimo. Asmens duomenų apsauga elektroninėje erdvėje tampa vis aktualesnė, kadangi įstatymo leidėjai bei teisės mokslas nesuspėja paskui milžiniškų informacinių technologijų vystymosi tempus ir tinkamai išnagrinėti bei įvertinti naujai atsirandančių santykių, ko pasekoje teisės normos tik iš dalies sprendžia praktines problemas atsirandančias dėl asmens duomenų apsaugos teisinėje erdvėje. Tad šį darbą galima būti apibendrinti tokiomis išvadomis: 1. Asmens duomenų apsaugos esmė - apsaugoti žmonių teises. Pagrindinis jos tikslas yra užtikrinti, kad asmens duomenys būtų apdorojami taip, kad būtų užtikrinamas žmogaus privatumas ir kitos su tuo susijusios žmogaus teisės. 2. Duomenys elektroninėje erdvėje tampa mūsų kasdienybe, sparčiai plėtojantis informacinėms technologijoms, todėl būtina užtikrinti duomenų apsaugą, kai jos surinkimas ir platinimas tampa neribojamas. 3. Labai svarbi nepakankamos asmens duomenų apsaugos interneto erdvėje priežastis - menkas žmonių suvokimas apie šias problemas. 4. Internetas pakeitė nusistovėjusią pusiausvyrą tarp teisės į informaciją ir teisės į privatumą. Pasikeitė visuomenės požiūris į informaciją – informacijos rinkimas, jos apdorojimas tapo svarbus ir ekonomine, ir moksline prasme. 5. Interneto aplinkoje atsiranda nauji asmens duomenų rinkimo būdai, kuriuos naudojant apie interneto paslaugų vartotojus yra surenkami milžiniški duomenų kiekiai, patiems vartotojams dažnai apie tai nieko nežinant. Duomenų valdytojai pasinaudodami duomenų gavybos technologijomis, turi technines galimybes ne tik apdoroti duomenis, bet ir atrasti naujas sąsajas ir savybes, susijusias su duomenų subjektu, kuris paprastai net nenutuokia apie tokią galimybę ir nesitiki tokio duomenų apdorojimo 6. Visi iki šiol priimti teisės aktai tiek tarptautiniu, tiek Europos Sąjungos mastu skirti centralizuotai asmens duomenų tvarkymo sistemai, todėl juos labai sunku pritaikyti prie decentralizuoto ir chaotiško duomenų tvarkymo elektroninėje erdvėje, t.y. galiojantys teisės aktai neatitinka greitai besikeičiančios aplinkos, todėl atsiranda spragų apsaugoti asmens duomenis. 7. Siekiant Europos Sąjungos mastu skaitmeniniams tinklams nustatyti specialias teisines nuostatas,  kad būtų apsaugotos fizinių asmenų pagrindinės teisės ir laisvės bei juridinių asmenų teisėti interesai dėl didėjančių  automatinio duomenų kaupimo ir tvarkymo išteklių,  kuriais  remiantis tvarkomi vartotojų duomenys nuspręsta priimti Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje, kuri šiek tiek papildė Direktyvoje dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 95/46/EB esančias spragas. 8. Lietuvoje priimti teisės aktai asmens duomenų apsaugos srityje, tarp jų ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, iš esmės atkartoja Europos Sąjungos teisės aktus asmens duomenų apsaugos srityje. Todėl nacionalinėje teisėje taip pat turėtų būti atkreipta daugiau dėmesio asmens duomenų apsaugai elektroninėje erdvėje. LITERATŪRA Norminė literatūra 1. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo. 95/46/EC [1995] O.J. L282/31. 2. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje. 2002/58/EC [2002] O.J. L.201. 3. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija, Žin., 2000, Nr. 96-3016. 4. Konvencija ”Dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108)”. Žin., 2001, Nr. 32-1059. 5. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas// Valstybės žinios. - 2003 Nr.15-597 6. 1980 m. rugsėjo 23 d. EBPO Rekomendacija dėl asmens privatumo apsaugos ir asmens duomenų judėjimo tarp valstybių narių gairių. Kiti šaltiniai 1. Asmens duomenų apsauga. - Vilnius:Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, 2001 2. Civilka M. Asmens duomenų apsaugos teisinis reguliavimas interneto kontekste

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!