Asmeninis laiškas. Fausto laiškas Margaritai

Asmeninis laiškas

Ola miške.

1797m. gegužės 26 d.

Brangioji, vienintele Margarita,

Rašau Tau šį laišką iš miško gilumos – pasaulio, kuriame tyla ir tamsa mane glaudžia lyg našlaitį, o dangus atrodo begalinis ir šaltesnis už mirusios žvaigždės šviesą. Sėdžiu po šlapia egle, kur net mano mintys tampa tankios kaip šis miškas, o širdis – pilna šnabždesių, kurie nenurimsta nė akimirkai. Vienintelis žiburys šioje niūrioje bedugnėje – tai mintys apie Tave, mano sielos aušrą.

Kai pirmą kartą Tave pamačiau, Tu man atrodei tarsi dangus, perplėštas šviesos – akinanti, bet nesuvokiama. Tavo akys – lyg dvi tyriausios versmės, kurios pažadino manyje gyvenimo troškulį, o Tavo balsas – švelnus pavasario vėjas, glostantis mano širdį. Kiekvienas Tavo judesys – tai giesmė, kuri perskrodė mano vidinę tamsą, bet kartu ir išplėšė iš manęs ramybę.

Bet dabar, kai esu nutolęs nuo Tavęs, suprantu, kad šis ryšys, kuris mus sieja, yra dvilypis: jis spindi kaip saulės spindulys per audros debesis, tačiau skaudina savo trapumu. Gamta man čia atveria savo didybę – matau mišką, klaidžiojančias vėtras, galingą dangų, tačiau jaučiuosi mažas ir bejėgis. Aš, žvelgiantis į šią didybę, esu tik dulkelė, nevertas nei Tavęs, nei šio grožio.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!