F. Kafka "Laiškas tėvui"

Šiame referate bus analizuojamas Franco Kafkos „Laiškas tėvui“ kūrinys. Ši fikcija nagrinėjama psichoanalitinės kritikos principu.
Šis psichoanalitinės kritikos principas remiasi Freudo iškelta „Edipo“ arba „Elektros“ kompleksų idėja. Šiuos kompleksus jis kildina iš santykių tarp tėvų ir vaikų. Freudistai tekste ieško įvaizdžių, bet labiausiai juos domina erotinių tendencijų išryškėjimas kūryboje. Taip pat jie teigė, kad meno funkcija ne estetinė, bet terapinė-gydančioji, nes sušvelnina potraukių intensyvumą.
Psichoanalitinė literatūros kritika, tai teksto analizė, specifinė interpretavimo veikla taip pat transformuojanti veikla. Ši „transformacija“ vyksta skaitomo kūrinio struktūroje. Kritikas atsiduria tarp rašytojo ir kritikos kūrinio skaitytojo. Pagrindinis kritiko darbas – rasti tekste nežinomus, nepastebėtus ar anksčiau nepaisytus faktus, vaizdinius, tada juos rūšiuoti ir apdoroti, siekiant įtikinti savo teisumu.
Nagrinėjant tekstą šiuo literatūros kritikos principu, labai svarbu remtis autoriaus biografija, intymiais išgyvenimais, nes neįmanoma, kad žmogus ir jo kūryba visai nesisietų.
Šios analizės tikslas – išnagrinėti kovą tarp tėvo ir sūnaus. Nagrinėjant, atskleisti psichinio konflikto priežastis ir pasekmes, taip pat sužinoti šios kovos įtaką sūnaus gyvenimui.
Autoriaus gyvenimo įvykių įtaka jo kūrybai
Francas Kafka (1883-1924) – vienas žymiausių XX a. „katastrofinės literatūros“ rašytojų. Autorius amžiumi ir patirtimi susijęs su ekspresionistų karta. 1906 m. Francas Kafka apgynė teisės daktaro disertaciją Prahos vokiečių universitete ir pradėjo dirbti valdininku agentūroje. Darbas neteikė jam jokio džiaugsmo, todėl daugiau dėmesio ir jėgų jis pradėjo skirti savo kūrybai. 1913 m. pasirodė pirmoji prozos knyga „Apmąstymai“. Jo prozoje žmogus išgyvena asmenybės suskilimą, nori ir bando pabėgti nuo savęs, virsti kažkuo kitu („Metamorfozė“), įsivaizduoja save kaip kitą „aš“. Kūrinių veikėjai nuolat išgyvena baimę, kaltę, dažnai patiria kokią nors iracionalią, ar nepagrįstą bausmę. F. Kafkos jaunystė buvo sunki – jis buvo tarsi izoliuotas nuo išorinio pasaulio gyventojų, jo mieste, nes tuo metu Prahoje labai ryškėjo nacionaliniai prieštaravimai, o taip pat vidiniai prieštaravimai vokiečių bendruomenėje – vokiečiai nelaikė žydų sau lygiais. Tad F. Kafka kaip žydas buvo svetimas krikščioniškame pasauly, kaip žydas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!