Pastraipa: Ar žmogui yra sunku atsispirti modernaus pasaulio pagundoms, įpročiams ar įgeidžiams? Fausto analizė

Fausto monologas. Nakties epizodas.

Išvados:

„Nakties” epizode atsiskleidžia vidinis Fausto pasaulis. Jis – vienišius, žmogiškų santykių srityje galima kalbėti apie Fausto emocinį skurdumą ar netgi šaltumą. Jis visas susitelkęs į globalinių, filosofinių problemų apmąstymus.

Faustas supranta, kad protas, mokslas negali paaiškinti, kodėl žmogus neranda džiaugsmo, todėl lieka burtai, antgamtiniai dalykai, gal jie atskleis tiesą apie žmogų.

Gyvendamas gamtoje žmogus lieka jai svetimas. Nors ji supa žmogų, bet jis negali nei atsiriboti nuo jos, nei susilieti su ja.

Faustas įdėmiai studijuoja makrokosmo ir žemės dvasios ženklus. Pirmasis – visos visatos simbolis. Žemės dvasia simbolizuoja gyvybines gamtos galias, todėl jas ryžtasi iššaukti.

Fausto ir Mefistofelio sutarties prasmė. Scena Fausto kabinete.

Mefistofelio žodžių prasmės:

1.Dvilypė asmenybė, gali apsimesti, padeda žmogui pažinti patį save.

2.Dvasia – nereali būtybė, įkūnijanti blogį, mirtį.

3.Blogis – tik dalis to kūrinio, tvarinio, kurį sukūrė Aukščiausiasis. Juk visada šalia gėrio yra ir blogis. Dievas, kai kūrė Visatą, apie blogį nemąstė, bet jis yra.

4.Pasaulyje tikima optimizmu – nugalės gėris. Jei netikėtų, blogis užvaldytų pasaulį.

Išvados:

Faustas sarkastiškas, nusivylęs. Mefistofelis – tikras gundytojas, kuris kryptingai siekia tikslo – įtraukti Faustą į gyvenimo sūkurį ir įrodyti žmogaus niekingumą. („Jis džiaugsis dulkes man laižydamas nuo batų”)

Faustas nori pažinti, patirti aistrą, džiaugsmą ir neapykantą, „visą būtį”, tai savotiškas jo iššūkis likimui.

J.V. Gėtės (XVIII amžius) apibendrinimas

Kilęs iš vidutinių sluoksnių, iš miestelėnų; tačiau gavęs iš hercogo bajoro titulą, senatvėje mėgo puikuotis savo aristokratiškąja kilme.

Asmenybė:

Gimęs protestantų šeimoje, vaikystėje skaito Bibliją, jaunystėje lanko pietistų būrelius. Nuo pat jaunystės mėgsta lankyti teatrą, pats vaidina. Studijuoja teisę, bet niekada nedirba teisininku. Rašo nuo ankstyvos jaunystės iki gilios senatvės. Kūrybos neskiria nuo gyvenimo (autobiografiškumas). Asmenybė prieštaringa. Tai jautrus, įtarus, aikštingas įžeidus, tačiau kitų atžvilgiu ironiškas ir kandus žmogus.

Aleksandro Sokurovo filmo „Faustas“ ištraukos apibendrinimas.

1. Pirmas veikėjų susitikimas – žvilgsnio kryptys skirtingos. Margarita – be galo susižavėjusi Faustu, jos žvilgsnis naivus, trokštantis Fausto meilės. Fausto priešingai – žvilgsnis yra gašlus, jis JAU nori kūniškų malonumų. (kameros/žvilgsnio kryptis)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!