Asinchroninio variklio charakteristikų tyrimas

 Laboratorinis darbas Nr. 2 Asinchroninio variklio charakteristikų tyrimas Atliko: Tikrino: doc. Pranas Smolskas Data: 2010-11-03 Darbo tikslas: Susipažinti su asinchroniniu varikliu ir ištirti jo charakteristikas. Darbo schema: Tiriamo variklio parametrai: Darbo rezultatai: n, s=(n1-n)/n1 I1f, P1f, P=3P1f, M, P2=M n/9.55, η=P2 /P cos1=P1f /U1fI1f min-1 – A W W N·m W – – 1472 0,019 0,75 60 180 0,85 131,02 0,73 0,47 1445 0,037 1,025 85 255 1,26 190,65 0,75 0,92 1429 0,047 1,2 100 300 1,52 227,44 0,76 1,26 1427 0,049 1,2 102,5 307,5 1,56 233,10 0,76 1,29 1420 0,053 1,275 110 330 1,65 245,34 0,74 1,48 1404 0,064 1,4 122 366 1,87 274,92 0,75 1,8 1385 0,077 1,575 137,5 412,5 2,04 295,85 0,72 2,28 1365 0,09 1,725 150 450 2,24 320,17 0,71 2,72 1344 0,104 1,9 162,5 487,5 2,37 333,54 0,68 3,25 1320 0,12 2,025 175 525 2,57 355,23 0,68 3,73 1291 0,139 2,175 187,5 562,5 2,65 358,24 0,64 4,29 1242 0,172 2,25 207,5 622,5 2,84 369,35 0,59 4,91 1198 0,201 2,7 225 675 3,01 377,59 0,55 6,39 1108 0,261 3,05 240 720 3,15 365,47 0,48 7,71 1027 0,315 3,25 255 765 3,26 350,58 0,42 8,72 940 0,373 3,45 265 795 3,38 332,69 0,36 9,62 817 0,455 3,7 275 825 3,28 280,60 0,29 10,71 718 0,521 3,8 280 840 3,19 239,83 0,24 11,2 652 0,565 3,9 285 855 3,08 210,28 0,2116 11,7 593 0,605 3,95 285 855 2,99 185,66 0,1896 11,85 536 0,643 4 285 855 2,9 162,76 0,1674 12 422 0,719 4,05 285 855 2,77 122,40 0,1246 12,15 1 lentelė. Matavimų ir skaičiavimų duomenys Pasinaudojant lentelės duomenimis, nubraižau vienoje koordinačių sistemoje šias priklausomybes: I1f, P1f, cosφ1, P2, n, η = f(s). Kitoje koordinačių sistemoje nubraižau tokias priklausomybes: η, I1f, M, cosφ1 = f(P2). Nubraižau bandomojo variklio mechaninę charakteristiką n = f(M) Išvados: Ištyriau asinchroninio variklio veikimą įvairiomis sąlygomis. Iš viso to gavau pagrindinius parametrus: variklio sūkius, vienos fazės srovę, galią, apkraunant tam tikru stabdymo momentu. Tiriant naudingumo koeficiento ή ir galios koeficiento cosφ priklausomybę nuo galios P2 pastebėjau, kad ή, I1f ir cosφ padidėja, pasiekia optimaliausią vertę ir vėl sumažėja. Apsisukimų skaičius visą laiką mažėja ir pasidaro lygus nuliui, didėjant sukimo momentui iki tam tikros vertės, kuri yra beveik 2,5Nm. Didžiausią sukimo momentą variklis išvysto prie 940 aps., ir momentas yra 3,38 Nm. Naudingumo koeficientas mažėja didėjant slydimui. Mažos galios variklių naudingumo koeficientai nėra aukšti (nuo 0,5), o didesnės galios varikliuose (dešimtys kW) naudingumo koeficientas siekia 0,9. Savikontrolės klausimai: 1. Kaip gaunamas trifazis sukamasis magnetinis laukas, kai statoriaus apvija sudaryta iš trijų ričių? Prijungus tokią apviją prie trifazio tinklo, jos ritėmis teka trys lygios, bet besiskiriančios 120° faze srovės. Kiekviena srovė, tekėdama rite, sukuria apie ją kintamąjį magnetinį lauką, o visi kartu šie laukai sudaro visos apvijos suminį magnetinį lauką. 2. Trumpai paaiškinkite asinchroninės mašinos veikimą. Asinchroninių mašinų darbas pagrįstas statoriaus sukamojo magnetinio lauko ir rotoriaus apvijos srovių sąveika. Sukimosi greitis priklauso ne tik nuo prijungtosios įtampos dažnumo, bet ir nuo apkrovimo dydžio (veleno stabdymo momento). Magnetinio lauko greitis nesutampa su rotoriaus sukimosi greičiu, todėl variklis vadinamas asinchroniniu. 3. Kuo panašūs ir kuo skiriasi elektromagnetiniai reiškiniai vykstantys asinchroniniame variklyje ir transformatoriuje? Kodėl? Panašumas: variklio magnetinis srautas besisukdamas indukuoja EVJ statoriaus ir rotoriaus apvijose (kaip transformatoriaus kintamas srautas – pirminėje ir antrinėje apvijose). Rotoriaus apvija (kaip ir antrine transformatoriaus) dėl indukuotos EVJ teka srovė. Skirtumas: transformatoriaus magnetinis srautas yra laiko funkcija, o asinchroninio variklio magnetinis laukas juda erdvėje. Be to, asinchroninio variklio rotorius sukasi. 4. Apibūdinkite asinchroninio variklio darbo charakteristikas. Tai iš tinklo imamos aktyviosios galios P1, statoriaus srovės I1, slydimo s, galios faktoriaus cosφ ir naudingumo faktoriaus η priklausomybė nuo naudingosios veleno mechaninės galios P2, kai U1=const ir f1=const. Didinant variklio naudingąją veleno mechaninę galią P2, jo sukimosi greitis mažėja, o slydimas didėja beveik tiesiniu dėsniu. Sukimo momentas M taip pat beveik tiesiškai priklauso nuo P2. Statoriaus apvijos srovė I1 ir iš tinklo imamoji galia P1 , didėjant galiai P2 , taip pat didėja. Galios ir naudingumo faktoriai didžiausi, kai naudingoji galia artima nurodytajai galiai P2N . Iš darbo charakteristikų galima rasti visus variklio darbą apibūdinančius dydžius, esant įvairioms variklio veleno galioms. 5. Apibūdinkite asinchroninės mašinos darbo režimus. Kai rotorius sustabdytas (n=0), tuomet slydimas s =1 . Sukantis rotoriui n n1 , tai visuose rotoriaus apvijos laidininkuose vidinė įtampa ir srovė pakeis kryptį priešinga. Tuo atveju elektromagnetinės jėgos taip pat pakeis kryptis priešingomis. Vadinasi, šitokiu sukimosi greičiu sukamas rotorius stabdomas. Asinchroninė mašina perėjo į generatorinį režimą. Taigi, dirbant generatoriniu režimu n > n1, slydimas tenkina sąlygą s

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!