Art Nouveau Italijoje. Liberty

“ART NOUVEAU ITALIJOJE.
Vilnius
2009
ĮVADAS
L'Art Nouveau (išv.iš prancūzų kalbos- “naujasis menas“.), buvo dailės stilius, populiarus Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, turėjęs įtakos vaizduojamajam menui, architektūrai ir taikomajai dailei, vyravo nuo XIX pirmojo dešimtmečio XX amžiuje. Šis judėjimas buvo kilęs iš anglosaksų menų ir amatų. Victor Horta buvo tas žmogus, kurio dėka Belgijoje atsirado šios meno srovės užuomazga. Tęsėsi iki Pirmojo pasaulinio karo. Vokietijoje šis stilius vadinosi– Jugendstilium, , Ispanijoje – Modernizmu , Austrijoje – Secesija. . Italijoje art nouveau vyravęs nuo XIXa. devintojo dešimtmečio pabaigos iki Pirmojo pasaulinio karo vadinosi Stile Nouille („ makaroninis menas“). Pastatų architektūroje galima buvo matyti sąsajas su tradiciniu šios šalies patiekalu spaghetti , dėl vingiuotų linijų, bei detalių.
Art Nouveau pavadinimas kilo iš parduotuvės "Art Nouveau Bing", 1895 metais atidarytos Paryžiuje, kuri puikavosi savo vitrinos baldais nauju ir novatorišku dizainu. Svarbus taškas buvo Tarptautinė Paroda įvykusi 1900 metais , Paryžiuje, kur naujas stilius sėkmingai buvo eksponuojamas.
Dideliais tiražais buvo platinami plakatai, žurnalai ir atvirukai. Buvo paskelbnauji nauji žurnalai, pavyzdžiui, „Menas Visiems“, mokyklose rengiami seminarai . Terminas "naujas menas" savaime rodo novatorių revoliucinį norą išsakyti priešiškumą praeities menui. Dideliais tiražais buvo platinami plakatai, žurnalai ir atvirukai. Menininkai galėjo platinti savo kūrinius, kurie, nors ir neturėjo komercinės vertės, bet vaidino svarbų vaidmenį švietime, naujų idėjų skleidime.
Italijoje svarbiausi centrai buvo Turinas, Palermas, Florencija, Lukos, Viaredžio, Milanas, Roma. Stilius pasiekė savo apogėjų parodoje vykusioje Turine ( 1902m), kurioje buvo pristatyti nauji projektai dizainerių iš Europos šalių, atsispindėjo polinkis į fantastiką, realizmo atmetimas, istorinės patirties haliucinacijos ir beprotybė.
Taigi, klabant apie Art Nouveau bruožus, viena svarbiausių stiliaus savybių buvo gamtos grožis perimtas iš augalų ir gėlių. Be to priimtos naujos technologijos, pramonės produkcija, naujos medžiagos, tokios kaip geležis, stiklas, betonas, gelžbetonis. Menininkai atnaujino kai kuriuos elementus iš rokoko : vabzdžių motyvas, jūros augalija, flora. Keramikoje ir stiklo dirbiniuose švelniai atsispindėjo posūkis į magiją. Jautriai ir...

Daugiau informacijos...