Aristotelis: pilietis ir pilietiškumas

Senovės graikų filosofas Aristotelis savo darbuose kalbėdamas apie valstybę, nagrinėdamas jos santvarkos formas, analizuodamas visuomenės struktūrą savo apmąstymuose, piliečiams skiria nemažai dėmesio. Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė. Jis steigia politines grupes, kad galėtų geriau realizuoti savo siekius. Valstybės tikslas – jos piliečių gerovė. Šiuo aspektu Aristotelis išanalizuoja įvairias valstybės formas. Aristotelio požiūriu, retas kuris geba gyventi gerai ir prisiimti atsakomybę už savo piliečius, bet dar mažiau tokių, kurie būtų tinkami dirbti valstybės pareigūnais. Todėl graikų demokratija smarkiai suvaržė savo piliečių teises. Valstybė turi būti taip sutvarkyta, kad remtų dalį gyventojų, kurie geba gyventi gerą gyvenimą ir įgyvendinti moralines bei teorines dorybes.
Tyrimo objektas: piliečio paskirtis valstybėje.
2. A, Sikona. 2004. Susitikimai su filosofija. Vilnius
3. E.Von Aster.1995. Filosofijos istorija. Vilnius
4. R, Ozolas. 1988. Pasakojimai apie filosofus ir filosofiją. Vilnius
Ir kitų autorių nuomonėmis, kritika bei pasisakymais piliečio,bendruomenės, valstybės tema.
2. PILIEČIO APIBŪDINIMAS
Tas, kuris siekia išsiaiškinti, kas yra kiekviena iš santvarkų ir kokia ji yra, pirmiausia susiduria su valstybės klausimu – kas gi toji valstybė. Šiuo metu dėl to nesutariama, nes vieni sako, kad tam tikrą veiksmą atlieka valstybė, kiti – kad ne valstybė. Kadangi valstybė priklauso prie sudėtingų dalykų, ir susideda iš daugelio dalių, tai pirmiausia reikia aptarti pilietį, nes valstybė yra tam tikra piliečių aibė. Tad būtina nuspręsti, ką reikėtų vadinti piliečiu ir kas yra pilietis. Dažnai nesutariama dėl piliečio sąvokos, nes ne visi sutinka piliečiu laikyti tą patį. Pilietis nėra pilietis vien dėl to, kad gyvena tam tikroje vietoje, ar dėl to, kad dalyvauja teismo reikaluose. Tačiau ne visai aišku, kas padaro asmenį piliečiu. Dažniausiai „politiniais tikslais ir skubotai“ pateikiami apibrėžimai paprastai remiasi asmens tėvų arba protėvių pilietybe, tačiau tokie apibrėžimai yra aiškiai netinkami, kai perversmo metu daugybei žmonių suteikiama arba atimama pilietybė. Apskritai piliečiu galima laikyti tą, kuris dalyvauja valdyme ar priimant sprendimus. Galų gale pilietybė yra santvarkos funkcija: asmenys, kurie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!