Aristotelio rūpėję dalykai

Aristotelis – žymus antikinio pasaulio mąstytojas. Aristotelis (Aristotelis, 384-324 m. pr. Kr.), dar kitaip vadinamas Stagiriečiu, kaip ir jo mokytojas Platonas, yra viena iš didžiausią poveikį pasaulio filosofijos istorijai padariusių asmenybių. Jis taip pat yra laikomas mokslinės filosofijos ir kai kurių jos disciplinų, pvz., logikos bei etikos pradininku. Etikai jis yra ypač nusipelnęs – pirmiausia tuo, kad sugalvojo ir pritaikė jai patį šio naujojo mokslo pavadinimą, apibrėžė jo tyrinėjimų objektą ir turinį.
Šiame referate aš trumpai supažindinsiu su pagrindinias Aristoteliui rūpėjusiais dalykais, kuriuos jis išdėstė „Nikomacho etikoje“.
Aristotelinės etikos objektas yra žmogaus praktikos, kaip apsisprendimu pagrįstos veiklos, sritis, todėl etika atsiriboja nuo teorinės filosofijos , kuri orientuota į nekintančius, amžinus dalykus. Kiekviena būtybė iš prigimties siekia jai būdingo gėrio, kuriame ji randa savo užbaigimą. Žmogiškasis gėris yra protinga sielos veikla. Toje veikloje žmogus randa eudaimonia (laimę) kaip galutinį savo siekių tikslą.2 Tai absoliučiai tobulas tikslas, nes visų kitų tikslų siekiame dėl ko nors kito, vienintelės laimės – tik dėl jos pačios. Laimė nėra pasyvi sielos būsena. Ji pasiekiama tik žmogui, kaip protingai būtybei. Žmogus, turintis tikslą (telos), gali, kaip racionalus gyvūnas, realizuoti savo esmę3.
Aristotelis rašo: „Būtų grubiausia klaida kilniausią ir gražiausią dalyką patikėti atsitiktinumui“. Dorovinė žmogaus veikla priešinasi atsitiktinumui savo pastovumu. Laimingas žmogus visą gyvenimą jaus siekiamą laimės pastovumą ir „atsitiktines laimės permainas iškęs kuo kilniausiai“. Ir net ištikus „didžiosioms laimės permainoms“, kurios „apkartina ir gadina laimę: kelia liūdesį ir dažnai sutrukdo darbą“, jo kilnus elgesys padės jam ramiai iškęsti smūgius. Antra vertus, Aristotelis, pabrėždamas dorybių teikiamą laimės pastovumą, pripažįsta: atsitiktiniai likimo smūgiai dorybingai veikiančio žmogaus pastovios laimės negali sunaikinti, tačiau jei „jie būtų stiprūs ir dažni“, jo manymu, tai galėtų pavykti. Pastovios laimės netekęs žmogus „ilgai negalėtų tapti laimingas“. Jei vis dėlto jam pavyktų vėl tapti laimingam, tai įvyktų tik po daugelio metų, per kuriuos jis „įgytų daug garbės ir sėkmės“.
Laimės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!