Ar žmonės visada pajėgūs kovoti su kylančiomis problemomis

Problema- tik kelias geresnės, pastovesnės dabartinės realybės link. Žmogus dažnai susiduria su problemomis, o jas spręsti ne visuomet pavyksta. Bet juk problemų nuolatinis kėlimas ir analizavimas veda žmogų prie tikrosios gyvenimo pilnatvės. „Tai, ką darai susidūręs su problema, ir nulemia, kuo tapsi ateityje“.
Kiekvieno žmogaus gyvenime ateina laikas, kai suprantame: juk tai tik problema, amžinas trikdis, kurį turiu išspręsti. Problemos seka žmogų visą jo gyvenimą, lydi jį iki paskutinio atodūsio, bet tik pats susidūrimo ir jų sprendimo procesas ir lemia tikrąjį žmogiškąjį progresą. Apie nuolatinį žmogaus gebėjimą analizuoti save rašė daugybė Lietuvos rašytojų. Tai buvo aktualu ne tik realizmo atstovams, bet ir Lietuvos modernistams. Tarp jų buvo ir vienas iškiliausių rašytojų, kultūros veikėjų Vincas Mykolaitis-Putinas. Žmogiškųjų problemų sprendimas, savianalizė ir pasąmonės gelmės sudarė tvirtą pagrindą rašytojo kūriniuose. Apie kylančias egzistencines problemas Vincas Mykolaitis-Putinas rašė poemoje „Prometėjo mitas“, o savianalizė ir intelektualinio pasaulio analitika išryškėjo romane „Altorių šešėly“. Pagrindinis romano veikėjas Liudas Vasaris sprendžia nuolat kylančias problemas, kurios neleidžia šiam gyvenime pasiekti vieno teisingo kelio, lemiančio jo artimą ateitį, tolesnį gyvenimą. Pirmoji problema – tikėjimo pašaukimas: „ Jis, Liudas Vasaris, tiki, bet kaip? Kuo pagrįstas jo tikėjimas?“ Vasario iškreiptas idealizmas rodė kunigo gyvenimą gerą ir gražų, ne tokį, koks jis buvo tuo laikmečiu. Liudo savotiškas intelektualinis mąstymas verčia jį ieškoti sprendimų į iškylančias problemas: jo kunigo kelio ir meilės priešpriešos, kūrybos ir religinių dogmų problemas. Liudui Vasariui meilė seminarijos laikais tapo gyvenimo ramsčiu, atrama, kuri saugojo jį nuo gilios rezignacijos kilusių minčių bedugnės. Jo idealu tapusio Maironio gyvenimo filosofija sumenko prieš meilės sukurtą pasaulį, kuris sužadino Liudo prigimtinę menininko sielą, paslėptą poeto talentą. „Juk kiekviena meilė jaučiama. Ji nuolat mums primena apie mylimą daiktą, liepia jo ilgėtis, jo netekus, liūsti, o jam esant, džiaugtis. Meilė mus jaudina, egzaltuoja, priverčia mūsų širdį plakti smarkiau“. Kūrinio pabaigoje gyvenimo, kūrybos ir laimės ženklu virtusi meilė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!