Ar visada prasminga kovoti su blogiu? (Krivickas, Sofoklis)

Daugelis tobulą pasaulį įsivaizduoja kaip malonią gyvenimui erdvę, kurioje nebūtų blogio ir visko, kas apsunkina gyvenimą. Siekiant tokio pasaulio egzistavimo arba bent jau bandant priartėti prie jo, reikia kovoti. Taip dažniausiai vyksta kova su blogiu - kilnius idealus puoselėjantys žmonės kovoja prieš blogio apraiškas ir neigiamus idealus. Tokios kovos baigiasi įvairiai, todėl patirtos nesėkmės verčia susimąstyti, ar visada prasminga kovoti su blogiu? Į šį svarbų klausimą atsakysiu šioje kalboje, remdamasi Broniaus Krivicko bei Sofoklio kūriniais.
Kovoti su blogiu prasminga, nes ir pralaimėdamas žmogus pasiekia moralinę pergalę. Nors paprastai žmonės nori ir siekia tikrosios pergalės sudėtingomis ir sunkiomis kovomis, realybė tokia, kad kartais reikia tenkintis kitais laimėjimais, kuriuos šiandien kai kurie vadina „paguodos prizais“. Nors pralaimėjimas ir negalėjimas pasiekti tikslo skaudus, kartais pralaimėjimas atskleidžia dar didesnes pergales, kurios kartais nebūdingos net tikrąją pergalę bandantiems pasiekti žmonėms. Tokią kovos su blogiu idėją ir pergalės esmę savo kūryboje išaukštino XX a. pirmosios pusės lietuvių poetas bei partizanas Bronius Krivickas. Daugelyje istorinių šaltinių teigiama, kad B. Krivickas pirmiausia buvęs literatas, vėliau daug laiko skyrė mokytojo pareigoms. Tačiau sovietinės okupacijos metu jis įsitraukė į partizaninę veiklą. Jos metu B. Krivickas ne tik atkakliai kovojo už Lietuvos laisvę miškuose, tačiau taip pat kūrė partizaninius eilėraščius. Būtent juose atsiskleidė partizaninis požiūris į kovą su blogiu. B. Krivickas kūryboje teigė, kad nors ir nebetikima pergale, nujaučiama mirtis, kartais žūtis dėl kilnaus tikslo tampa tikrąja moraline pergale. Šią idėją poetas pabrėžė eilėraštyje „Kai kovoj kelies tu į ataką“. Eilėraštyje B. Krivickas akcentavo lyrinio subjekto norą drąsiai aukotis tėvynei, kovoti už ją iki galo ir laimėti, net jeigu ir nėra įžvelgiama pernelyg daug vilties įveikti priešą ar išvis likti gyvam: „Kai kovoj kelies tu į ataką / Ir, į priekį puldamas, žinai, / Kad gal tuoj, kliudytas mirtinai, / Amžinai pabaigsi savo taką.“ Tačiau lyrinis subjektas tiki, jog mūšį, kad ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!