Ar žmogus visada gali rinktis ir yra atsakingas už savo veiksmus? (rašinys)

Žymaus danų filosofo, XIX a. antrosios pusės šiuolaikinio egzistencializmo pradininkas Siorenas Kierkegoras kūrinyje „Arba – Arba“ teigė, jog individualiame žmogaus tobulėjimo kelyje yra trys stadijos: estetinė, etinė, ir religinė. Estetinės stadijos metu individas gyvena pagal aplinkybes, etinės – ima pats rinktis savo kelią ir sąmoningai ugdyti save. Renkantis ,,arba – arba“ , neįmanomas vidurio kelias ar kompromisas, galimybė rinktis – tai šuolis, perėjimas į kitą būvį. Atsisakydamas rinktis, individas, anot Kierkegoro, tyliai žūva. Atsakomybė - tai pareiga atsakyti už priimtus sprendimus. Žmonės, kurie sugeba rinktis ir priimti atsakomybę už save neveikiami aplinkos ir kitų faktorių yra vertinami kaip stiprios moralės žmonės. Žmogus visada gali rinktis. Jo pasirinkimą lemia jo pasaulėžiūra, dvasinė stiprybė. Morališkai stiprus žmogus visada prisiima atsakomybę už savo veiksmus.
Visų pirma, žmogaus pasirinkimą lemia jo moralinės nuostatos. Žmogaus atsakomybės jausmas apibūdina ir patį žmogų, tai parodo, ar galima pasitikėti juo, ar žmogus turi sąžinės jausmą. Pasirinkimo temą galime rasti XX a. vid. lietuvių poeto, ateitininko, partizano Broniaus Krivicko eilėraščiuose. Krivickas išgirdęs kraštiečio rašytojo Jono Mikelinsko žodžius ,kad „sovietai jau nebe tie, jau pasikeitę, sužmoniškėję...“ pasiliko Lietuvoje ,tačiau poeto viltys nepasiteisino, tik grįžus sovietams prasidėjo teroras, matydamas, jog naujoji valdžia nepasikeitė ir jis pats buvo persekiojamas, todėl 1945m. pradžioje įsitraukė į partizaninę kovą. Rezistentų jausmai ir išgyvenimai yra išsakomi Krivicko eilėraščiuose. Eilėraštyje „Partizano mirtis“ matome lyrinio subjekto pasirinkimą kovoti iki galo: „Geria pusnys mano kraują karštą / Aš dar kausiuos mirštantis ir vienas !“ Sonete „Kai kovoj kelies tu į ataką“ išryškėja eilėraščio žmogaus pilietinė pareiga. Pilietiškumas kaip vertybė susiformavo antikinėje Graikijoje. Pirmasis Europos istorikas Herodotas V.a. pr. Kr. iškėlė kalokagatijos įdėją, kuri tapo visų graikų auklėjimo, lavinimo ir lavinimosi tikslu. Vienas iš idėjos postulatų teigė, kad laimingas tas žmogus, kuris miršta gindamas tėvynę. Taip pilietiškai savo kaip žmogaus garbę ir vertę supranta soneto žmogus: „Nes žinai: jei kas, įtempęs...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!