Ar visada tarnystė žemina?

Dažnai tarnystė, kuri yra atliekama su dideliu pasiaukojimu, meile ir užsispyrimu žmogui nesuteikia tiek laimės, kiek jis tikisi. Dėl altruistiškai atliekamos tarnystės kalbai, tautai, tėvynei kentėjo ir vieno žymiausių Lietuvos poetų, lietuviškojo žodžio puoselėtojo Justino Marcinkevičiaus dramos „Mažvydas“ pagrindinis veikėjas. Mažvydas buvo atsakingas, išprusęs, sąžiningas ir doras žmogus, kuris labai mylėjo savo kraštą, kalbą ir tautą. Vedinas tarnystės kalbai, lietuviškam žodžiui jis paliko savo mylimą Lietuvą ir išvyko į Karaliaučių, kur 1547 metais išleido pirmąją lietuvišką knygą „Katekizmą“. Mažvydas ne tik mylėjo savo kalbą, tautą ir tėvynę, bet ir žmogų. Jis jautė pareigą padėti kiekvienam ištiktam nelaimės. Mažvydas Karaliaučiuje globojo „špitolninkus“, kuriuos prausę, plovė kojas ir rengė. Darydamas tai Mažvydas nei kiek nesijautė pažemintas, jis jautė ir suprato, kad tai yra jo pareiga, jo tarnystė žmonėms. Taigi, nors tarnystė ir būna sunki, reikalaujanti jėgų, kelianti abejonių, teikianti skausmo, tačiau ji ne žemina žmogų, o „kelia“.
Dažnai vienokių ar kitokių aplinkybių dėka žmogus yra priverstas tarnauti, tačiau tarnystė iš jo orumo neatima. Tai ypač būdinga baudžiavinei Lietuvai, kuomet vargingi žmonės turėjo dirbti valdžiai, o ne sau. Buvo pamirštos žmogaus etinės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!