Ar visada tarnystė žemina? (Maironis, Juozas Tumas - Vaižgantas, Bronius Krivickas)

Visų pirma, viena iš kilniausių tarnystės formų yra atsidavimas ir meilė tėvynei. Tokie tautos tarnautojai, kurie savo tarnystę pagrindžia ne tik žodžiais, bet ir įrodo ją darbais, yra gerbiami ir vertinami. Liūdna, jog šiais laikais žmonės nebemoka branginti savo tėvynės. Tačiau tokie lietuvių poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai apie gimtinę, mylimą kraštą – Lietuvą, neleidžia prarasti vilties, jog mylinčių tėvynę buvo, yra ir dar bus: „Dainuoju Lietuvą kaip džiaugsmą,/ išaugusį iš pelenų,/ kaip savo rūpestį didžiausią,/ kuriuo lyg vieškeliu einu.“ Tautos poetu pripažinto Justino Marcinkevičiaus kūryboje atsispindi meilė gimtajam kraštui, pasididžiavimas Lietuvos praeitimi. Jo žodžiai įkvepia meilę Lietuvai tautiečių širdyse. Justinas Marcinkevičius yra gerbiamas ir vertinamas ne tik dėl kūrybos, bet ir dėl taurios asmenybės.Visiškai priešingą situaciją vaizduoja lietuvių prozininkas Vincas Krėvė – Mickevičius istorinėje dramoje „Skirgaila“. Pagrindinis veikėjas didysis Lietuvos kunigaikštis Skirgaila myli Lietuvą ir daro viską, kad tik išsaugotų vientisą ir saugią valstybę. Tačiau, siekdamas šio tikslo, Skirgaila yra priverstas priimti krikščionybę ir ,prieš pačios Onos Duonutės valią, ją vesti. Dėl tokių veiksmų Skirgaila praranda tautiečių pagarbą. Vėliau, palaidojęs gyvą Kelerį, praranda žmogiškumą. O tai ir galima laikyti pažeminimu. Juk savo asmenybės praradimas, nužmogėjimas, tarnaujant net ir tokiam kilniam tikslui, apsaugoti Lietuvą, žemina. Taigi tarnystė tėvynės labui gali ir išaukštinti žmogų, ir pažeminti.
Ne mažiau kilni yra ir tarnystė šeimai.Juk pasiaukojimas, meilė šeimai yra viena didžiausių vertybių, išaukštinamų jau nuo Antikos laikų. Būtent šios epochos filosofas ir poetas Sofoklis dramoje„Antigonė“ pabrėžia šią vertybę. Mergina pasiryžta palaidoti brolio palaikus net žinodama, jog už tai jai gali skirti mirties bausmę. Ar galėtų būti geresnis atsidavimo, tarnystės šeimai pavyzdys? Tokį atsidavimą šeimai vaizduoja ir lietuvių rašytojas Juozas Tumas – Vaižgantas apysakoje „Dėdės ir dėdienės“. Pagrindinis personažas vaizduojamas kaip geraširdis, visiems padedantis Mykoliukas. Viena iš priežaščių, kodėl Mykoliukas atsisakė asmeninio gyvenimo ir laimės su Severiute,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!