Ar tironija yra visų blogybių šaltinis?

Žmonijos istorijoje gausu skaudžių tironijos pavyzdžių. Nenuostabu, kad jau antikos laikais žymūs filosofai nagrinėjo šio reiškinio kilmę, ydas ir pasekmes. Nors tironijos žala buvo aiški jau Platonui, gausu ir šių laikų kūrėjų, vis dar besiaiškinančių, nagrinėjančių ir kuriančių šia tema. Vienas jų- britų žurnalistas, rašytojas Erikas Bleras, geriau žinomas Džordžo Orvelo vardu. Savo knygoje „Gyvulių ūkis“ rašytojas pašiepia komunistinę santvarką, negailestingai kritikuoja totalitarizmą. Autoriaus žodžiais, romanas „Gyvulių ūkis“ yra „pasišaipymas iš Rusijos revoliucijos“. Revoliucija, kurios metu bolševikų partija užgrobia valdžią, gali pagimdyti tik diktatūrą. Reiškinys, kai revoliucija pagimdo tironiją, toli gražu nėra naujas.
Daug metų prieš Rusijos revoliuciją, komunizmą ir „Gyvulių ūkį“ Platonas diskutavo apie tironiją ir jos atsiradimo priežastis. Savo veikale „Valstybė“ žymus filosofas teigė: „tironija atsiranda ne iš kurios nors kitos santvarkos, o tik iš demokratijos“. Nuvertus senąją valdžią, kuri yra netinkama, nepatenkina lūkesčių arba išnaudoja savo pavaldinius, iškyla nauji lyderiai. Naujoji valdžia turėtų būti geresnė. Ji visada daug žada ir piešia ateitį nuostabiai ryškiomis spalvomis. Kaip ir rašoma Orvelo romane „Gyvulių ūkis“, iš pradžių naujoji valdžia, naujoji santvarka ir naujasis pasaulis atrodo puikūs. Knygoje gyvuliai žvelgdami į beribes pievas džiaugiasi atgavę savo laisvę. Atrodo, kad pagaliau, išvarius žmogų, įsiviešpataus ramybė. Gyvuliai galės ramiai gyventi ir patys sau įsakinėti. Deja, ši graži iliuzija greit išblėsta, nes vadai, žadėję šviesų rytojų, laisvę ir gerą gyvenimą, greitai pradeda rūpintis tik savo gerove. Jie palaipsniui keičia įstatymus, siaurina individų teises ir teisina savo veiksmus. Visuomenė lengvai pasiduoda tokiam smegenų plovimui. Orvelo romane gyvuliai pastebi, jog šviesus rytojus ne toks jau ir šviesus, bet bijo prieštarauti. Jie pasiduoda iliuzijai, jog gyvena geriau nei fermerio Džonso laikais. Kilus menkiausioms abejonėms naująja valdžia, ši įtikinėdavo savo pavaldinius: „Juk niekas iš jūsų nenori, kad sugrįžtų Džonsas?“. Deja, labai greit demokratijos pažadas virsta tironija. Visi privalo besąlygiškai paklūsti arba yra žiauriai nutildomi.
Galbūt paršo Majoro, pagrindinio gyvulių įkvėpėjo,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!