Ar tikrai žmogus, neturintis namų, tampa pažeidžiamas, atsiduria tarsi užribyje?

Tėvynės, namų praradimas, kai negalima į juos sugrįžti, siejamas su žmogaus tautinės tapatybės ir sąmonės skilimu. Gyvenamosios vietos praradimas įgalina žmogų pamąstyti savo santykį su kraštu, savimi, aplinkiniais. Žmogus nesijaučia laimingas, būtis dažnai rodosi nevisavertė, kai praranda namus ar bando įsilieti į svetimą kultūrą. Tačiau istorinės aplinkybės gali priversti žmogų palikti namus ne savo noru ir atiduoti likimą į svetimas rankas. Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje civilių gyventojų trėmimais buvo siekta numalšinti pasipriešinimą sovietizacijai, tremiami buvo ne vien paprasti žmonės, bet ir poetai bei kiti šviesuoliai. Atskirties nuo namų, tėvynės skausmą patyrė ir XXa. vidurio poetė, dainiškosios literatūros ir šviesios Lietuvos ateities kūrėja Salomėja Nėris - ji buvo priversta išvykti į Rusijos gilumą. Eilėraštyje „Kur baltas miestas“ iš rinkinio „Prie didelio kelio“ S. Nėris išryškino tėvynės ir namų ilgesį. Lyrinis subjektas yra svetimame krašte ir skaudžiai išgyvena vienatvę. Svetimo krašto atšiaurumas nepalaužia lyrinio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!