Ar pasiaukojimas ir šiandien prasmingas? (Biliūnas, Šatrijos Ragana)

Pasiaukojimas prasmingas, kai savo laimę aukojame dėl kitų laimės. Suprasti šį teiginį šiais laikais nėra lengva. Pažvelkime į Lietuvos visuomenę, politikus. Dauguma valstybės valdančiąsias pareigas užimančių žmonių yra pamiršę savo įsipareigojimus šaliai – siekti gerovės visai valstybei, tačiau pamindami „žemiau“ esančius žmones, visomis priemonėmis siekia savo laimės, dažniausiai materialinės. Pasiaukojimo sąvoka jų gyvenimuose išnyksta. Prisiminkime Aischilo „Prikaltąjį Prometėją“. Prometėjas, nepaklusdamas dievams, atneša žmonėms ugnį, suteikia galimybę vystytis kultūrai, tačiau dėl šio poelgio yra prikabinamas prie olos, o erelis kiekvieną dieną kapoja jo kepenis. Verta paminėti ir J. Biliūno „Laimės žiburį“. Daug drąsuolių kopė į kalną, norėdami paliesti žiburį ir padovanoti žmonėms laimę, tačiau, išgąsdinti šmėklų, virsdavo akmenimis ir nusirisdavo į apačią. Greitai šioje vietoje atsirado didžiulė akmenų krūva, o drąsuolių – maža, tačiau vis tik buvo vienas, dar turėjęs vilties. Jis užkopė į kalną, palietė žiburį ir išsklaidė laimės dulkes – žemyn nusirito paskutinis akmuo. Norėdami pasiaukoti prasmingai, turime suprasti, kas svarbiau – mūsų ar daugelio žmonių laimė, o tam reikia drąsos ir garbės jausmo.
Pasiaukojimas prasmingas, kai aukojamės dėl savo šeimos. Toks pasiaukojimas „pažįstamas“ ir šiais laikais, juk dauguma lietuvių sako, kad šeima jų gyvenime užima svarbiausią vietą, tačiau tada kodėl Lietuva pirmauja išsiskyrusių žmonių skaičiumi? Galbūt trūksta gyvo pasiaukojimo ir valios? Prisiminkime Šatrijos Raganos apysaką „Sename dvare“. Mamatė jautėsi nesuprasta, nelaiminga, gyvendama su savo vyru, tačiau niekada sau neleido pamilti kito. Mamatė aukojo savo laimę dėl šeimos, dėl vaikų, niekam nesakė apie savo išgyvenimus, bet visada stengėsi dovanoti meilę savo artimiesiems. Pažvelkime, kiek daug vaikų šiais laikais gyvena globos namuose. Tėvai teisinasi, kad neturi sąlygų juos išlaikyti, neturi kuo maitinti. Kažkada buvo toks įvykis, kada, sudužus laivui, jūra į krantą išmetė motiną su kūdikiu. Jie neturėjo maisto, vaikas labai kankinosi, tad motina ėmė girdyti jį savo krauju. Netrukus žmonės rado kūdikį ir negyvą motiną. Reikia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!