Esminė prielaida pabrėžia genetinės rizikos svarbą konservatyviojoje biologijoje, kad kraujomaiša pakelia populiacijų išnykimo galimybę. Nors kraujomaiša buvo parodyta kaip turinti žalingą poveikį individo gerai fizinei būklei, jos indėlis išnykimui vis dar yra menkai suprantamas. Naudojant Drosophila melanogaster kaip modelinius organizmus, buvo išstudijuotos skirtingų lygių ankstesnių kraujomaišų pasėkmės mažų populiacijų išlikimui. Tuo pačiu buvo nustatyta mažų butelinių populiacijų, besiskiriančių kraujomaišos lygiu, išnykimo lygis priklausantis nuo optimalių ir stresinių sąlygų, t.y. aukšta stresinė temperatūra ir stresinis etanolio lygis. Buvo parodyta, kad iš tėvų giminaičių gimusios populiacijos turi reikšmingai aukštesnę trumpalaikę išnykimo galimybę negu ne iš tėvų giminaičių gimusios populiacijos, netgi esant mažam kraujomaišos lygiui, ir kad išnykimo galimybė didėja didėjant kraujomaišos lygiui. Beto , buvo nustatyta, kad kraujomaišos efektas labiau padidėja esant stresinėms aplinkos sąlygoms. Svarbiausia rezultatai parodė, kad susidūrimas su stresine aplinka tampa reikšmingai svarbus aukštesniam kraujomaišos lygiui, aiškiai parodo, kad kraujomaiša ir stresinės aplinkos sąlygos nepriklauso viena nuo kitos, bet gali sąveikauti. Šie efektai atrodo ilgalaikiai, todėl kad ankstesnių kraujomaišų susidūrimai buvo kokybiškai tokie patys, po to kai iš tėvų giminaičių gimusios populiacijos buvo išplėstos iki vertinamo skaičiaus ir palaikomos apytikriai 50 kartų. Šie stebėjimai turėjo reikšmingų rezultatų konservatyviajai biologijai.
Genetinio kintamumo praradimo ir ypač kraujomaišos rezultatai, ir kraujomaišų vykstančių tuo pačiu metu sumažėjimas sulaukė didelio dėmesio iš konservatyviosios biologijos perspektyvos. Daugelis autorių sureikšmino genetinio išėdimo svarbą, tai buvo pagrįsta tokiais duomenimis kaip: aukšto kraujomaišos lygio sumažėjimas, kai programos stebėjimo objektas buvo veisiamas nelaisvėje; kelių mėsėdžių rūšių asociacijomis tarp žemo lygio genetinių pakitimų ir aukštų genetinių trūkumų dažnumu , bei natūraliai individų įgimtu išlikimo mažėjimu. Tačiau vieni rėmėsi abiem teoriniais modeliais ir empiriniais (patirtais) faktais, kiti ginčijosi kad nykstančių ( esančių pavojuje) mažų populiacijų genetinės problemos bus antrinės palyginus su ekologinėmis problemomis, ir kad išnykimas priklauso nuo demografijos ir aplinkos neigiamo poveikio, kuris pasireikš daug anksčiau negu genetinės problemos taps akivaizdžios....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!