Ar kenčia žmogus, palikęs gimtuosius namus?

Kiekvienas žmogus iš prigimties yra susijęs su tėvyne, nes tėvynės meilė yra labai stiprus jausmas. Deja, pasak Adomo Mickevičiaus, kaip reikia branginti tėvynę supranta tik tie, kurie jos netenka, nes gimtųjų namų netekęs žmogus išgyvena ilgesį, širdgėlą bei kančią. Tėvynę praradusio asmens jausmai - dažna tema lietuvių literatūroje, o jos prarasties patirtis lydi lietuvių literatūros žmogų įvairiais istoriniais laikotarpiais. Visus kūrėjus sieja bendra situacija – benamystė, prarasta tėvynė, tremtis per prievartą. Talentingiausias romantizmo epochos poetas Adomas Mickevičius vaizduoja lyrinį subjektą juntantį tėvynės, kaip dvasinį orientyrą, ilgesį. Katastrofų literatūros kūrėja Salomėja Nėris vaizduoja žmogų atgailaujantį ir skausmingai išgyvenantį tėvynės ilgesį, o Antanas Škėma atskleidžia pagrindinio veikėjo, istorinių aplinkybių priversto palikti Lietuvą, skausmą dėl gimtosios žemės netekties.
Žymiausio XIX amžiaus lenkų poeto romantiko Adomo Mickevičiaus kūryba persmelkta lietuviškos dvasios ir tėvynės ilgesio. Nors poetas yra laikomas Lenkijos kūrėju ir rašė lenkiškai, save jis vadino lietuviu, o Lietuvą – vienintele tėvyne. XIX amžiuje Lietuva buvo okupuota Rusijos imperijos. Poetas, už priklausymą Filomatų ir Filaretų draugijoms, caro įsakymu buvo ištremtas iš Lietuvos be teisės sugrįžti. Gyvendamas Rusijoje jis sukūrė „Krymo sonetus“. Vienas iš sonetų yra „Akermano stepės“. Pagrindinė kūrinio tema – kelionė stepe, lyginama su kelione jūra, meilė tėvynei ir jos ilgesys. Lyrinis subjektas žavisi svetimu kraštu: jis plaukia stepe tarsi per sausą okeaną, žavisi žydinčiais raudonais bužanais, bet šis grožis nenumalšina gimtojo krašto ilgesio. Užduodamas retorinis klausimas, į kurį lyrinis subjektas nesitiki atsakymo: ,,Ten šviesiame ūke Aušrinė suspindėjo?“. Šis klausimas nusako, kad erdvė kalbančiajam yra svetima, o minimas ūkas simbolizuoja nežinomybę. Sonetą galima skirti į dvi dalis. Pirmoji dalis, kurioje buvo piešiamas peizažas, detalizuojama erdvė užbaigiama, pradedama antroji – kalbėjimas apie jausmus. Minimi gamtos elementai – gervės, sakalai, žiogai, žalčiai, drumsčiantys nakties tylą. Lyrinis žmogus sukluso, nes išgirdo gerves skrendant, kurios jam priminė tėvynę. Kalbantysis ilgisi savo tėvynės Lietuvos, nori sulaukti bent menkiausio ženklo,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!