Referatai

Ar Internetas irgi yra biblioteka?

10   (2 atsiliepimai)
Ar Internetas irgi yra biblioteka? 1 puslapis
Ar Internetas irgi yra biblioteka? 2 puslapis
Ar Internetas irgi yra biblioteka? 3 puslapis
Ar Internetas irgi yra biblioteka? 4 puslapis
Ar Internetas irgi yra biblioteka? 5 puslapis
Ar Internetas irgi yra biblioteka? 6 puslapis
Ar Internetas irgi yra biblioteka? 7 puslapis
Ar Internetas irgi yra biblioteka? 8 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

 Ar Internetas irgi yra biblioteka? Vilnius 2006 Įvadas Kokia yra būtiniausia šiuolaikinės visuomėnės raidos sąlyga? Tai informacinės visuomenės sukūrimas. Šiuo tikslu būtina visų pirma sukurti modernią kompiuterinę ir informacinę infrastruktūrą, leisiančią greitai ir tinkamai valdyti ir naudoti informaciją. Biblioteka yra viena iš esminių informacinės sistemos grandžių kiekvienoje daugiau ar mažiau išsivysčiusioje šalyje. Pagrindinės bibliotekos funkcijos – kaupti, tvarkyti ir saugoti knygas, rankraščius ar periodinius leidinius, taip pat pateikti išsamią informaciją apie turimus bibliotekoje turtus skaitytojui. Tačiau keičiasi socialinis bibliotekų vaidmuo: tradicinėmis laikomos bibliotekų funkcijos (kultūra ir švietimas, spausdinto palikimo kaupimas, saugojimas, naudojimo organizavimas) jau netenkina visuomenės poreikių. Visuomenė reikalauja iš bibliotekų užtikrinti prieigą ne tik prie turimų šaltinių, bet ir prie nacionalinių ir pasaulio informacijos tinklų, duomenų bazių. Keičiasi įprasta bibliotekų darbo technologija, bibliotekinis informacinis vartotojų aptarnavimas, santykiai su valdžia, visuomenės grupėmis. Biblioteka yra svarbus mūsų visuomenės kultūros centras. Biblioteka – visuomenės dalis, biblioteka svarbi tiek mažam vaikui, tiek pagyvenusiam žmogui. Biblioteka buvo ir bus svarbus informacijos skleidimo centras – reikalingas dabar ir ateityje. Biblioteka tai įstaiga, kuri plačiau palito Lietuvoje prieš gerą šimtmetį, kai kuriose šalyse bibliotekos visuomenei laisvai prieinama jau kelis šimtemčius. Ir iki 1990 metų biblioteka neturėjo konkurencijos informacijos pateikimo srityje. Visi informacijos primiausia ieškodavo būtent bibliotekose, bet dabar biblioteka turi konkurentą - internetą. Internetas – šį žodį šiandien žino vis daugiau ir daugiau žmonių - studentų, mokslininkų, pramonės specialistų, kultūros darbuotojų, verslininkų. Internetas - tai ištisas pasaulis, kuris draugiškai priima ir naujoką, ir senbuvį. Kiekvienas čia suranda kažką naudingo: nuo kompiuterinio žaidimo iki profesionalios programos, nuo populiarių dainų tekstų iki rimtų mokslinių straipsnių, nuo grožinės literatūros iki naujausių pasaulio spaudos naujienų. Ar internetą irgi yra biblioteka? Internatą galima prilyginti didžiuliai bibliotekai. Kurios paslaugomis gali naudotis, bet kuris pasaulio gyventojas turintis kompiuterį ir prieigą prie interneto. Juk keičiasi bibliotekų medžiagos įsigijimo būdai. Skirtingai nuo knygų bei kasečių bibliotekos nėra elektroninių dokumentų savininkės. Jos įsigyja ne nuosavybę, o daugeliu atveju perka prieigą prie elektroninių dokumentų, pavyzdžiui, tų, kurie platinami per internetą. Populiariausia interneto paslauga - pasaulinis voratinklis WWW - informacinis servisas. Jis buvo sukurtas kaip aplinka, skirta įvairios informacijos platinimui. Šiuo servisu labai lengva naudotis - informacijos išrinkimui nereikia jokių komandų. Informacinis servisas World Wibe Web - unikali hipertekstinė duomenų saugykla, kurioje dokumentai yra saugomi ne atskirai vienas nuo kito, bet išlaikant nuorodas iš vienų dokumentų į kitus pagal tam tikrus raktinius žodžius. Šį saugojimo budą galima palyginti su knygų lentynomis, kuriose knygos saugomos tam tikra tvarka. Tačiau bibliotekų lentynose knygos yra sugrupuotos tik pagal vieną požymį, o norint turėti ir kitokią išdėliojimo tvarką, reiktų papildomų kiekvienos knygos egzempliorių. Hipertekstinėje duomenų bazėje WWW dokumentai paprastai saugomi vienu egzempioriumi, bet nuorodos į juos galimos pagal įvairius raktinius žodžius. Dirbant kompiuteriu, galima rasti reikalingą informaciją įvairiomis temomis - pradedant namų ruoša ir baigiant gyvybės Marse teorijomis. WWW tinkle randami įstatyminiai dokumentai, registrai, duomenų bazės. Čia galima perskaityti ar išgirsti naujausias žinias iš pasaulio. Tai lyg didžiulė biblioteka, kurioje galima rasti įvairių šalių laikraščių, žurnalų, straipsnių, katalogų, knygų. Svarbiausia Web populiarumo priežastis yra hipertekstas ir hipernuorodos. WWW objektas - tai ir tekstas, ir vaizdas, ir garsas. Web tinklas pasiekia hipertekstinės informacijos bibliotekas tūkstančiuose interneto serverių. Prisiminkite pagrindinias bibliotekos funkcijas ir pabandykite jas pritaikyti internetui. Biblioteka - tai ta vieta, kur laikomos ir saugomos knygos ir kiti dokumentai: žurnalai, laikraščiai, rankraščiai, mikrofilmai, garso ir vaizdo įrašai, kompiuteriniai dokumentai (kompaktiniai diskai, disketės). Tačiau biblioteka ne tik saugo ir kaupia, bet ir siekia, kad visa tai, kas sukaupta būtų prieinama ir pasiekiama kiekvienam žmogui. Tai gi biblioteka turi tris pagrindinias funkcijas: saugoti, kaupti ir turi užtikrinti prieinanumą prie saugomų ir sukauptų dokumentų (užtikrinti informacijos sklaidą). Internetą mes tikrai galime vadinti didžiulią informacijos saugyklą, turbūt nusakyti interneto saugyklos dydį būtų sunkus. Informacija, kuri yra internete, užimą tukstančius gygabaitų atminties, nerastume tokios bibliotekos, kurioje tilptų interneto saugyklose saukaupta informacija. Informacijas internete yra kaupiama ir saugoma specialiuose serveriuose, kurie yra išdėstyti po visą pasaulį. Internte yra kaupiamos įvairių laikmenų kolekcijos. Mes galime rasti ištisas muzikos, video, nuotraukų, paveiksliukų ir kitos įvairios informacijos didžiules kolekcijas. Visa sukaupta informacijos yra laisvai preinama interneto vartotojams, aiškų už kai kurias paslaugas gali tekti sumoketi, bet juk ir bibliotekoje užtam tikras paslaugas tenka mokėti. Daugelis žmonių prisijungia prie Interneto savo įstaigoje, kur jie dirba, ar universitete, kur mokosi. Galima būtų išskirti viena skirtumą, tarp bibliotekoje ir internete sukauptos informacijos. Internete be galo daug nereikalingos ir pasenusios informacijos, kuri vis vien yra saugoma. Bibliotekose dėl vietos trūkumo nepopiuliarūs ir pasenią dokumentai tiesiog yra nurašomi. Kadangi tiek bibliotekose, tiek internete yra sukaupta daugybė dokumentų vartotojai norėdami surasti jiems reikalingą informaciją atlieką paieška. Bibliotekose visi dokumentai yra sudelioti lentynose pagal viena klasifikasija (UDK), o internete mes paiešką galima atlikti įvairiais variantais, pasirinkdami daugiau nei vieną raktinį žodį ar sakinį. Paieška internete yra greita, apimanti didelį skaičių elektroninių dokumentų ir pateikianti išsamų sąrašą rokomenduojamų dokumentų, pagal kurį savo nuožiūra išsirinksit vertingiausią informaciją. Internete juk galima paskaityti įvairių įdomių straipsnių, kurių nepublikavo jokia spauda. Tai gi tokį straipsnį būtų sunku rasti bibliotekoje, nes biblioteka kaupia tik rašytinius dokumentus ir tik neseniai perėjo prie kitų šaltinių kaupimo. Nereikėtų pamiršti ir naujo knygos pavidalos – elektroninės knygos (e-knyga). Kurios tampa vis populiaresnė. Bet ar pakeis elektroninė knyga tradicinią spausdintą knygą? Tai dvi oponuojančios viena kitai sistemos: vienoje pusėje knyga, istorinė sistema su savo praeitimi, atmintimi, o kitoje – e-knyga, nauja sistema, kuri gimdo informatikos pasaulį be istorijos, bet su ateitimi. Ir štai koks paprastas klausimas: kokia knyga bus naudojama rytoj? Jau dabar nemažai knygų galima rasti internete, būtent e-knygos pavidalu, vienos nieko jums nekainuos, o iš kitas gali tekti sumokėti. Net neišėjus iš namų galima paskaityti naujausią knygą. Žmogaus ir informacijos tarpusavio santykiai įgauna kokybiškai visiškai naują pobūdį. Elektroniniai resursai ir priemonės gerokai padidina mokslinių tyrimų kokybę, švietimo lygį, patį mokymo procesą, medicininių tyrimų ir medicinos praktikos lygį, įstatymų leidimo ir vykdomosios valdžios darbo efektyvumą, pagreitina naujųjų technologijų kūrimą ir diegimą, kurio pasekmė yra naujasis bibliotekos tipas, virtuali biblioteka. Elektroninių bibliotekų vaidmuo taip įsitvirtino visuomenėje, kad daugelis šalių jau turi elektroninių bibliotekų kūrimo, funkcionavimo ir tolesnio vystymosi programas. Kurios jau po truputi atsiranda ir Lietuvoje. Jau dabar yra tokios virtualios bibliotekos kaip: www.library.lt ir www.elibrary.lt. Elektroninių bibliotekų atsiradimas, kurių tikslas yra keistis technologijomis, yra itin aktualiu uždaviniu vystant informacinę techninę visuomenę, daugeliu atveju nulemiančią visos pasaulio bendrijos vystymąsi. Ir šiandien galima sutikti vartojamus elektroninės bibliotekos sinonimus „skaitmeninė biblioteka“ (digital library) ir „virtualioji biblioteka“ (virtual library). Elektroninė biblioteka – tai informacinė sistema, leidžianti patikimai išsaugoti ir efektyviai naudoti įvairias kolekcijas elektroninių dokumentų (tekstinių, vaizduojamųjų, garsinių ir kt.), esančius pačioje sistemoje, o taip pat pasiekiamus jai per telekomunikacinius tinklus. Elektroninės bibliotekos jungia elektroninius dokumentus ir įvairaus pobūdžio žinynus tam, kad jie būtų plačiai naudojami, kad vartotojas turėtų galimybę naudotis šiais resursais pagal savo reikmes funkciniu požiūriu vienalypėje terpėje, o taip pat užtikrinti efektyvią jų navigaciją. Pagrindiniai elektroninių bibliotekų kūrimo tikslai yra šie: • Suteikti vartotojui galimybę greitai pasiekti reikalingus informacinius resursus; • Pateikti naujausios informacijos, fundamentalių mokslinių tyrimų rezultatus mokslinei ir siekiančiai įgyti žinių bendruomenei; • Naujų technologijų moksliniams tyrimams ir efektyvaus jų atlikimo instrumentarijaus kūrimas; • Užtikrinti vertingų mokslinių kolekcijų ateinančioms kartoms išsaugojimą; • Skatinti mokslinį, kultūrinį ir socialinį bendradarbiavimą ne tik regioniniu, žinybiniu, nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Apibendrinus mokslinę ir kitą literatūrą, šiandienos etape skirtina ši elektroninių bibliotekų nagrinėjimo problematika: • Masto klausimai. Nuo atskiro periodinio leidinio (ar grupės leidinių) leidimo, konkrečios mokslo (švietimo) įstaigos elektroninės bibliotekos finansavimo ir administravimo iki regiono, apskrities, nacionalinės / tarptautinės elektroninės bibliotekos mastų. • Informacinių resursų tematikos klausimai. Nuo universalių iki konkrečios tam tiktos žinių srities ar mokslinės krypties pavienių stambių mokslininkų asmeninių archyvų resursų elektroninės bibliotekos. • Technologijų klausimai. Nuo atskirų tinklapių, duomenų bazių ar tekstinės paieškos sistemų, paremtų technologijų integracija iki mokslinių elektroninių bibliotekų tinklo. • Architektūros klausimai. Nuo sukoncentruotų iki sudėtinių, nuo materializuotų iki virtualių. Išvados Visuomenės poreikis gauti žinių atsirado itin aktualus ir todėl, kad tradicinės bibliotekos, skaityklos ir informavimo priemonės nebepatenkino iškylančių žinių visuomenės poreikių. Šiuolaikinės technologijos leido sukauptą žmonijos informaciją paversti į elektroninę formą ir kurti iš esmės naujų rūšių informacinius resursus. Priėjimo prie šių resursų organizavimas tapo pagrindiniu informacinio bibliotekinio aptarnavimo, kultūros ir švietimo uždaviniu. Šiandien akivaizdu, jog efektyviausiai šis uždavinys išsprendžiamas kuriant naujas elektronines bibliotekas, kurios įgyvendina kokybiškai naują informacijos gamybos, saugojimo, organizavimo ir platinimo lygį. Apskritai elektroninius resursus saugančios ir kaupiančios bibliotekos tobulina šio pasaulio, kuriame mes gyvename, supratimą. Joms lemta tapti viena iš svarbiausių mūsų istorinės ir kultūrinės atminties, mūsų kolektyvinio mąstymo naujove. Taigi ateities bibliotekos taps elektroninėmis bibliotekomis. Jos suteiks galimybę (ir jau suteikia) nugalėti laiko ir erdvės barjerus, būdingus tradicinėms bibliotekoms, su kurių sukaupta medžiaga gali susipažinti tik nedaugelis skaitytojų bibliotekų darbo valandomis. Literatūros sąrašas 1. Wladyslaw Kopalinski. Žodynas – xx amžiaus įvykiai, sąvokos ir mitai. Algarvė. – 2001, p. 566. 2. Lietuvos Virtuali Biblioteka. [žiūrėta 2006 m. gruodio 03 d ]. Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 1491 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
8 psl., (1491 ž.)
Darbo duomenys
  • Interneto referatas
  • 8 psl., (1491 ž.)
  • Word failas 49 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį referatą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt