Ar gamta gali išmokyti žmogų gyventi? Įžanga ir dėstymo pastraipos

Įžanga

Ar gamta gali išmokyti žmogų gyventi?

Gamta nuo seno buvo idealas žmogui. Antikos filosofai Aristotelis ir Platonas gamtoje ieškojo pavyzdžių, kaip žmogui gyventi dorą gyvenimą ir manė, kad pažinęs gamtos dėsnius, žmogus gali suprasti ir savo prigimtį. Vis dėlto Apšvietos epochoje įsivyravo daugybe skirtingų nuomonių apie gamtą. Pavyzdžiui, Niutono atrastos gravitacijos ir judėjimo dėsniai paskatino žmones suvokti gamtą kaip racionalų ir matematiškai apibrėžiamą mechanizmą, kurios principus žmonės gali tyrinėti ir valdyti. Tačiau Donelaitis nepritarė Niutono teorijai. Jis teigė, jog gamta yra tobulos tvarkos pavyzdys, iš kurio žmogus turi mokytis gyventi. Pateiktoje ištraukoje žmogus lyginamas su lakštingala. Gerą balsą, bet neišvaizdų rūbą turintis paukštis yra sektinas pavyzdys žmogui. Tad pasvarstysiu, ar gamta gali išmokyti žmogų gyventi?

Dėstymas

Gamta moko žmones gyventi teisingai, pagal visuomenės priimtas normas. Joje viskas vyksta pagal griežtą tvarką: metų laikų kaita, augalų augimas ir gyvūnų tarpusavio santykiai. Stebėdamas gamtos dėsnius, žmogus gali pastebėti svarbiausius principus, kuriais vadovaujasi visi gyvūnai. Šie principai skatina žmones gyventi teisingai, atsižvelgiant į visuomenėje priimtas normas. Pavyzdžiui, bičių bendruomenė, kurioje kiekvienas narys atlieka savo funkciją, moko žmogų, kad kiekvienas asmuo atlieka svarbias pareigas visuomenėje. Žmogus, kaip ir bitė, turi prisidėti prie bendrojo gėrio, nes visuomenės gerovė priklauso nuo kiekvieno jos nario atsakomybės ir sąžiningo darbo. Ištraukoje iš didaktinės poemos „Metai“ aiškiai parodoma, kad ideali Dievo sukurta gamta yra pagrindinis gyvenimo pavyzdys žmogui kaip gyventi teisingai ir laikytis visuomenės normų. Epizode apie lakštingalą du būrai yra lyginami su šiuo paukščiu. Pirmasis būras Diksas, yra vaizduojamas kaip priešingybė lakštingalai. Išsipuošęs ir kvailystes kalbantys būras visiškai neatitinka paukštelio kuklaus ir paprasto gyvenimo. Lakštingala simbolizuoja gamtos grožį, nuoširdumą ir natūralų paprastumą, o Diksas – dirbtinumą ir paviršutinišką gyvenimo būdą. Kitas būras Krizas gyvena skurdžiai, bet širdingai garbina Dievą ir nesiskundžia savo prastu gyvenimu. Taip pat kaip ir lakštingala. Ji išgyvena sunkias žiemas ir turi neišvaizdų apdarą, bet nesiskundžia savo sunkumais ir išvaizda. Šiuo palyginimu Donelaitis ragino žmones nesirūpinti išoriniu grožiu ar statusu, o labiau orientuotis į tikrąsias gyvenimo vertybes, kurios matomos iš veiksmų ir dorybių. Svarbu pabrėžti, kad net technologijų amžiuje gamta lieka svarbi mokytoja, nes primena apie žmogaus vietą pasaulyje ir būtinybę gerbti aplinką, iš kurios semiames ne tik resursų, bet ir dvasinio įkvėpimo. Taigi galima teigti, kad gamta moko žmogų gyventi santarvėje su savimi ir visuomene.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!