Ar atlaidumas privalo turėti ribas?

Ar atlaidumas privalo turėti ribas?

Atleidimas niekada nepakeis praeities, tačiau atvers sielos išsilaisvinimo galimybes ateičiai. Vadovaudamasis tokia psichologija žmogus niekada nejaus, kad atlaidumas turi būti ribotas ar kad gailestingumas — silpnos valios įrodymas. Visgi egoizmo verpetuose įsisukusi šiuolaikinė visuomenė intensyviai vengia parodyti silpnąsias savo puses, o dar labiau — „sutepti“ savo orumą dvasiniu stiprumu. XX a. pradžioje Vakarų Europoje, išblėsus romantizmo idėjoms, imta diskutuoti apie realizmą — daugiausia dėmesio kreipiama į daiktišką tikrovę. Tačiau lyrinės prozos pradininkas Lietuvoje Jonas Biliūnas atsisakė šiai meno krypčiai būdingo moralizavimo ir orientavosi į žmogaus moralės, filosofijos bei psichologijos analizę. Autoriaus kūrinių centre — žmogaus santykiai su kitu žmogumi, o atgailos ir atlaidumo tema ypač pabrėžiama psichologinėse novelėse „Ubagas“ ir „Lazda“. Novelėje „Ubagas“ pasakotojas, grįžęs į brolio namus, sutinka seniai pažįstamą senelį, nusigyvenusį ir išvytą iš namų. Svarbus aiškiai pastebimas moralinis veiksnys — nenusikaltęs pasakotojas išgyvena kaltės jausmą, kad vaikai netinkamai elgiasi su savo tėvais: „Jaučiau, kad dalį amžinos vaikų kaltės ir aš savyje nešioju.“ Tačiau Sabaliūnas, nors ir visiškai apleistas ir nereikalingas, sūnaus nekaltina ir atleidžia jam, nepaisydamas stipraus vaiko moralinio nusikaltimo. Novelėje „Lazda“ aprašomi metai po baudžiavos panaikinimo, kai dvaro prievaizda netenka tarnybos ir pastogės. Dumbrauckas — didžiausias tėvo skriaudėjas baudžiavos metais ir lazda sumušęs taip, jog pavaldinys tris savaites gulėjo lovoje. Po prievaizdos išsikraustymo, tėvas vaikams neleidžia deginti paliktos obelinės lazdos (skriaudos įrankio). Pateisinęs Dumbraucko elgesį, tėvas moko atlaidumo ir pagarbos, o į vaikų priekaištus atsako liūdna šypsena (liūdnas nusišypsojimas reiškia ne tik gyvenimo patirtimi pagrįstą išmintį, bet ir gilų žmogiškos prigimties supratimą): <...> tegu šitoj lazda lieka tarp jūsų; į ją žiūrėdami, atminsite, kad ir jūsų tėvai skaudžiai buvo baudžiami. Darydavova taip dėl jūsų pačių gėrio... Gal ir mus ponai baudė dėl mūsų gero?“ J. Biliūno novelių pabaigose nerasime aiškaus moralo: autorius leidžia skaitytojui apmąstyti įvykius pagal savo moralės principus. Taigi, galima teigti, kad atlaidumas yra beribis tam, kuris suvokia, jog kaltės pripažinimas — būtina žmogaus dorėjimo sąlyga, o gailestingumo įrodymas — dvasinis sielos turtėjimas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!