Ar atlaidumas padaro žmogų silpnu?

Atlaidumas - tai gebėjimas lengvai dovanoti už kito žmogaus padarytas nuoskaudas, mokėjimas greitai atleisti, susitaikyti su padaryta žala. Žmonės, nuo pat gyvybės pradžios, pykdavosi, tarp jų iškildavo kivirčai. Žmonių santykiai buvo komplikuoti, taip pat kaip ir šiais laikais. Mes esame sudėtingi sutverimai, turime sudėtingas problemas ir dar sudėtingesnę psichologiją. Dažnai patys to nežinodami skaudiname kitus, o kai patys esame įskaudinami, ne visi priimame tokius dalykus vienodai. Ne kiekvienam iš mūsų yra lengva atleisti savo skriaudėjui. Nenorime jaustis silpni, greitai palaužiami. Štai ir iškyla klausimas: ar atlaidumas tikrai padaro žmogų silpnu? Šiandien, savo kalboje, bandysiu atsakyti į būtent šį klausimą, remiantis Biblija ir Jono Biliūno apsakymu „Lazda“.
Atleisdami savo įžeidėjams mes tobuliname savo emocinį intelektą. Dažnai patys nesuprantame, kad kartais žmonės mus žeidžia, norėdami padėti arba apsaugoti nuo didesnio blogio. Jiems atleisdami, mes suvokiame, kad jų ketinimai nėra blogi, žiūrime į situaciją iš jų perspektyvos, taip natūraliai ugdydami savo empatiją, platindami emocinį akiratį. Kaltinti aplinkinius dėl mums nutikusios žalos sugebame kiekvienas, tačiau atleisti, nepasiduoti norui pykti, pasimokyti iš siutacijos, sugeba tik dvasiškai ir emociškai teisingas, stiprus žmogus. Šį teiginį galime paremti Jono Biliūno novele „Lazda“. Kūrinyje pasakojami rašytojo draugo vaikystės prisiminimai. Vaikas su šeima gyvena skurdžiame sodžiuje, kuriame dienas iš dienų gyventojai dirba negailėstingam ir piktam ponui. Sodžiuje taip pat apsistoja ir pono paskirtas girininkas, o su juo senolis Dumbrauckas. Tačiau laikui bėgant, pono turtai ir galybė mažėja ir jam tenka parduoti didžiąją dalį savo miškų. Likusią miško dalį sunaikina gaisras. Dingus visiems pono turtams, girininko jam nebereikėjo. Girininkui palikus sodžių, Dumbrauckas netenka gyvenamos vietos, tačiau randa prieglobstį su pasakotojo šeima. Pagyvenęs du metus šeimos sėklyčioje, Dumbrauckas išikrausto ir palieka sodžių, tačiau prieš išvažiuojant, jis atiduoda vaikui stalelį, o vaiko tėvui - savo obelinę lazdą. Kai vaikai paklausia, kodėl Dumbrauckas tėvui paliko lazdą, prisėdęs, tėvas papasakoja savo vaikams, kodėl ši lazda jam...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!