Apšvietos epocha XVIII a.
• Paaiškinti sąvoką „Apšvietos epocha“. Nurodyti svarbiausius šios epochos bruožus.
• Apibūdinti Šarlio Monteskje ir Žano Žako Ruso visuomeninės santvarkos tobulinimo idėjas.
• Paaiškinti sąvoką „Apšviestasis absoliutizmas“. Išvardinti reformas būdingas Apšviestajam absoliutizmui.
• Paaiškinti, kokią reikšmę Apšvietos idėjos turėjo tolesnei Europos raidai.
• Nurodyti pagrindinius klasicizmo kultūros bruožus literatūroje, dailėje ir architektūroje.
Apšvieta- intelektualinis, kultūrinis XVIII a. sąjūdis, siekęs, per švietimą ir mokslą, sukurti teisingesnę visuomenę.
• Sureikšminami ir plėtojami gamtos mokslai.
• Proto galios išaukštinimas.
• Antikos kopijavimas.
• Kosmopolitizmas – teorija, teigianti, kad žmogaus tėvynė yra visas pasaulis, o tautiniai skirtumai – nereikšmingi dalykai.
• Siekis sukurti idealią visuomenę ir valstybę.
• Niekinamasis požiūris į religingumą.
Švietėjai gyvai domėjosi visuomenės reikalais. Jie tikėjo, kad, padaugėjus išsilavinusių žmonių, atsirastų galimybė sukurti teisingesnę visuomenę, kurioje gyventų laisvi ir laimingi žmonės.
Šveitėjai tyrė nelygybės atsiradimo priežastis, kritikavo absoliutizmą, luominę santvarką, religinį nepakantumą ir dogmatizmą.
Apšvieta reiškėsi per antifeodalinių ir demokratinių idėjų sklaidą ir reformas
Antifeodalinės idėjos:
• Prigimtinių teisių teorija skelbia, kad žmonės gimsta laisvi ir lygūs, turi teisę į laimę ir nuosavybę ir tokios teisės yra neatimamos.
• Asmenybė yra vertinama ne dėl jo kilmės, o dėl gebėjimų.
• Sumažinti Katalikų Bažnyčios įtaką, ją imta kaltinti pažangos stabdymu.
• Gerinti verslo sąlygas, skatinti pramonę, prekybą, plėtoti švietimą.
• Naikinti luominius skirtumus, uždrausti baudžiavą.
Demokratinės idėjos:
• Švietėjai remdamiesi Antikos paveldu, atgaivino demokratijos idėjas.
• Apšvieta išreiškė III luomo siekius pertvarkyti feodalinę visuomenę ir absoliutinę monarchiją.
• Švietėjai tikėjo, kad švietimas ir mokslo pažanga padės sukurti tobulesnę visuomenę.
Visuomenės pertvarkymo idėjas pirmieji ėmė skelbti Anglijos ir Prancūzijos švietėjai. Žymiausi švietėjai ir jų valdžios bei visuomenės pertvarkymo idėjos:
Š.L. Monteskje „Apie įstatymų dvasią“
• pasisakė prieš absoliutizmą, teigdamas, kad piknaudžiavimai kyla dėl vienose rankose sutelktos valdžios.
• skelbė valdžių padalijimo į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją bei teisminę idėją. Įstatymų leidžiamoji galia turi priklausyti parlamentui, vykdomoji – karaliui ir vyriausybei, teisingumą turi vykdyti nepriklausomi teismai.
• Idealia santvarka laikė konstitucinę monarchiją.
• Konstitucinė monarchija- valdymo forma, kai monarchas, tik atstovauja šaliai,...
Šį darbą sudaro 684 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!