Aplinkosauga Lietuvoje ekonominiu aspektu

Visuomenės egzistavimas neišvengiamai sukelia tam tikrų gamtinės aplinkos nuostolių, kurių visiškai išvengti neįmanoma. Tačiau galimas toks aplinkos apsaugos variantas, kai žala aplinkai sumažinama iki galimo minimumo.
Pastaraisiais metais sparčiai augant ekonomikai kyla rimta grėsmė, kad spartus ekonomikos augimas bus realizuotas aplinkos kokybės sąskaita. Todėl labai svarbu yra atsieti spartų ekonomikos augimą nuo neigiamo poveikio aplinkai ir pasiekti, kad energijos ir kitų gamtos išteklių naudojimas bei aplinkos teršimas augtų bent dvigubai lėčiau nei gamyba.
Taigi šio darbo tikslas – parodyti bendrą aplinkos ekonomikos situaciją Lietuvoje, apžvelgti vyriausybės naudojamus aplinkosaugos kontrolės bei reguliavimo metodus, o taip pat pasižiūrėti kaip jie įtakoja Lietuvos aplinkos būklę.
• Taršos mokesčius arba kitas pinigines priemones bei baudas, kurios teršėjams finansiškai nenaudingos.
• Ekologinį auklėjimą, bei kitas daugiau ar mažiau prisidedančias prie aplinkos taršos mažinimo priemones.
Mokesčių sistema kaip aplinkos apsaugos būdas – pagrindinė ekonominio reguliavimo priemonė, beje kaip daugelis teigia – efektyviausia.[1, 319 psl.] Tiesioginė kontrolė žinoma yra gerai, tačiau ji reikalauja iš kontrolės tarnybų daug entuziazmo ir energijos, ko, turime pripažinti, dažnai pritrūksta. Be to, efektyviai tiesioginei kontrolei užtikrinti prireiktų įstatymų leidžiančių skirti dideles baudas. Deja dažnai padėtis susiklosto taip, kad baudos skiriamos tūkstantinės, o įmonės pelnas skaičiuojamas milijonais. Taigi – lašas jūroje. Tokiai įmonei žinoma patogu sumokėti bauda ir toliau tonomis krauti teršalus į aplinką.
1.1. Ekonominiai mokesčiai.
Ekonominių mokesčių sistemos poveikio aplinkos apsaugai efektyvumo paslaptis paprasta: mažins taršą tik tie teršėjai, kuriems tai geriau apsimoka nei mokėti mokesčius. Svarbiausia mokesčių už aplinkos taršą idėja yra ta, kad jie finansiškai skatina teršėją mažinti žalą aplinkai. Ekologiniai mokesčiai mokami už atskirų aplinkos komponentų naudojimą bei teršimą. Mokesčių už atskirų aplinkos komponentų ( oro, vandens, dirvožemio ar miško ) teršimą dydis nustatomas remiantis keliais kriterijais: taršos padaryta žala, išmetamų kenksmingų teršalų kiekiu, galimų realių ekologinių fondų investicijos dydžiu, aplinkos atkūrimo kaina. [1, 320psl.]
1.2. Subsidijos.
Subsidijos paprastai būna dviejų formų : atlyginimas už taršos mažinimą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!